Sėlenų sklindžiai su varške

Blynai, sklindžiai daug kam siejasi su jaukiais pusryčiais, kai mylimos mamos kepdavo nuo ankstyvo ryto, kad spėtume papusryčiauti prieš pamokas, ar čirškindavo keptuves savaitgalio rytais. Tas kvapas... močiutės sodo gėrybių uogienė kabinama šaukšteliais ir krečiama ant blynų, tada šakute gnybi blyną, paplukdai uogienės ežerėly ir krimst... ir tarsi ištirpsi kartu su kąsniu..  Na vis tiek gera, kai yra prisiminimai, o dar nuostabiau, jei net tą kąsnelių skonį gali prisiminti ir tarsi pajusti čia ir dabar..
O kodėl sklindžių ar blynelių neišsikepus vėl, bet gal kitokių, kurie sietųsi su dabartimi, su šiandienos rytu, su dabartine akimirka, kuri tikiu yra verta dėmesio! Ir vėl truputį ištirpti..?

Užsislėpus receptą turėjau labai nuo senai.. Nuo senai, kai dar nesidomėjau virtuve tiek, kiek dabar man tai įdomu, rūpi ir nebegaliu be jos. Tiesiog mėgstu, gaminu ir įtariai žiūriu į ne namie gaminamą maistą. Už recepto idėją dėkoju Elžbietai.

1-2 porcijoms (priklausomai, kokio didumo blynelius kepsit):

100 gr varškės ar varškės sūrio

3 kiaušiniai

1/2 puodelio pasukų/kefyro

sėlenų tiek, kad tešla būtų tirštoka, kabinama šaukštu

priedai: - norint pikantiškų blynelų, dėkite druskos, mėgiamų preskonių; norėdami desertinų - dėkite razinų, mėlynių, medaus šaukštelį, sezamo sėklų, sėmenų, kokoso drožlių ir t.t.

truputis druskos

pusė cukinijos, tarkuotos burokine tarka, ar sumaltos 'blenderiu'

1. Varškę ir kiaušinius sutryniau maisto smulkintuvu ('blenderiu' - ne reklama, tiesiog būna klausimų, kas tas blenderis; man labiau patinka metalinį priedą turintys, nes su plastikiniais patirtis tokia, kad karštus riešutus malant plastmasė susigarbanoja:)).
2. Sudėjau visus likusius produktus, paskaninau prieskoniais, norimais priedais.
3. Išmaišiau, ir palikau pabrinkti kelioms minutėms.
4. Sklindžiai kepami nesvylančioje keptuvėje be riebalų, tad jei tokią turite, įkaitinkite. Mano keptuvę nesvylanti, bet teko truputį panaudoti kokosų sviesto kepimui - jis patinka tuo, kad kepiniai neprisigeria riebalų, o tą nedidelį kiekį galima nusausinti servetėle ar popieriniu rankšluostėliu. Taigi dedame šaukštu tešlos, truputį paformuojam blynelį ir sumažinę kaitrą kepame. Blyneliai trapoki, tad apversti reikia atsargiai - patogiausia su medine/silikonine mentele. Kepti reikia, kol gražiai parunda abi pusės.
5. Valgome kaip tik norime: su uogiene, jogurtu, medumi, ...; jei blyneliai pikantiški (prieskoniniai), gal tik ir pomidorų pasta bei jogurtinė grietinė jiems į draugiją...


P.S. atvėsę blyneliai puikus užkandis, tarsi bandelė, tik daug sveikiau, sočiau (sėlenys juk puikus ląstelienos šaltinis bei tikra organizmo 'šluota'!).
Dalį kviečių sėlenų galima keisti avižų sėlenomis, avižų dribsniais, avižų miltais, ryžių dribsniais; priedai į blynelius tinka visokie pagal jūsų pomėgius: vaisiai (bananai, mėlynės, šilauogės, obuoliai (!), kriaušės, riešutai, sėklos, daržovės (cukinijos, moliūgai, žiediniai kopūstai, brokoliai,..).

Kaip tik per radiją groja ''Mano širdis laiminga o ou o ou, mano diena prasminga o ou o ou''! Būkit laimingi!

Morkų ir obuolių kepsniukai

Sėdžiu patamsyje, nors Lietuvos laiku 9 valandą vakaro dar lauke būtų šviesu ir gražu bei šilta. Taip taip atostogos baigės. Trumpos atostogos tvankioje Lietuvoje. Buvo šilta, naktimis sunkiai miegojos, trūko gaivaus oro, bet buvo toookia atgaiva sielai, taippp gera pabūt kitoje aplinkoje- savoje, kurioje užaugau; kaime, kur žolė žaliausia, kur braškės pačios skaniausios tiesiai iš lysvės, kur salotų lapai labiausiai garbanoti,  kur noksta juodieji serbentai... Tvankuma buvo gėris, nors tuo metu ir keikiamas, lyginant su škotiška vasara, kai oro temperatūra siekia 13 laipsnių pagal Celsijų, kas dieną liurla lietus, ir tiesiog nori nenori rudeniškas jausmas apima.. Bet nėra blogo oro, o tik blogi rūbai, tiesa? ;)

Pasidalinsiu šiandienos lengvų pietų receptuku. Laukdama skrydžio į Lietuvą, oro uoste spragsėjau mobiliojo telefono mygtukus naršydama Facebook. Susierzinau, nes IRRI įkėlusi buvo skanumynų receptukų... Iš karto įtraukiau į 'seilėtekio' sąrašiuką šiuos kepsnelius ir norėjau jau Lietuvoje juos išbandyti, bet... visko nesuspėsi per kelių dienų atostogas... Be to, orkaitė tikrai ne tas draugas, kurį labai dažnai norėtum jungti per karščius.

Kepsniukai super paprasti, nereikalaujantys įmantrybių, o tik (12-ai nemažų kotleto dydžio kepsniukų):

2 obuoliai, nulupti ir sutarkuoti burokine tarka

4 morkos, nuluptos ir sutarkuotos burokine tarka

1 svogūnas, smulkiai susmulkintas, arba sumaltas/'sublenderiuotas'

2 kiaušiniai

1,5 puodelio kviečių sėlenų arba džiūvėsėlių (siūlau juodos duonos džiūvėsėlius, o ne 'baltos bulkos')

truputis druskos, pipirų, rūkytos paprikos miltelių, malto muskato riešuto

šaukštelis džiovintų arba šviežių krapų, džiovintų arba šviežių petražolių bei baziliko lapelių

Visus ingredientus sudedame į didelį dubenį ir švariomis rankomis sumaišome, kol visi produktai susimaišo. Paliekame 10-15-ai minučių, kad kviečių sėlenos išbrinktų.
Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi bei pajungiame orkaitę, kad įkaistų iki 180 laipsnių temperatūros. Iš produktų masės formuojame rankomis norimo dydžio kepsniukus. Dedame ant kepimo formos. Dedame į orkaitę ir kepame apie 20-30 minučių priklausomai, kokio didumo kepsnelius formavote.

Valgykit iš karto, su sūriu, šviežių daržovių salotomis, keptomis orkaitėje saldžiomis bulvėmis (supjausčiau šiaudeliais, apšlaksčiau aliejumi ir apibarsčiau česnako milteliais bei druska; kepiau kartu su kepsneliais), jogurtiniu padažu ar užpilu, kurį mėgstate.
Kepsniukai skanūs atšalę, tad puikiai tiks sukramtymui, kai aplankote virtuvę su mintimi 'ką čia suvalgius' ir negrauš sąžinė :)

P.S. obuoliai kepsniukams suteikia drėgnumo ir pikantiškumo, o iš tiesų, obuolių net nepajausite, nes 'mėsiškumo' kepsneliams suteikia svogūnas. 

Skaniai ir paprastai!