Man visada Prancūzijos Provansas asocijuodavos su levandomis, gražiais ūkiais, romantika, vakariniais pasisėdėjimais verandose ir žiūrėjimas į plantacijų tolius. Tikriausiai tai filmų įtaka, nes nė sykio (o tų sykių net visi du) nebuvau nutolus toliau nei Paryžius. Arba dar galėjau prisiromantizuoti Pintereste ar googlindama. Dar prie visos romantikos ir seilėtekio prisidėjo kolegės prancūzės nuolatinės kelionės namo į Provansą ir pasakojimai apie atostogas ten su plačia gimine, dideliu draugų būriu, su daug maisto (o po jo reikalingomis dietomis) gražiu oru, dar jos vestuvės ten buvo kažkokiam tai dvare. Tai kur žmogus nepasvajosi paklysti kažkur gamtoj, kur niekas nerūpi, kur ramu, kur kvepia.
Pasirodo iš tiesų mintys materializuojasi. Kad ir kaip juokingai skambėtų, bet jos materializuojasi, svarbu teigiamai galvot. Vienaip ar kitaip jos išsipildo. Koks džiaugsmas man buvo, kai užmačiau, kad netoli Londono yra Mayfield levandų augintojai, su didžiuliu levandų lauku. Greit ten ir atsidūriau su drauge ir jos šeimyna. Kiek jos vaikams buvo džiaugsmo lakstyti vagose!
Laukuose esan2ioje kavinukėje galima nusipirkti ir paragauti levandų arbatos, levandų limonado, keksiukų su levandomis ir dar daug visokių grožybių namams bei dovanoms.
Jei gyvenat Londone ar jo priemiesčiuose, ar būsit Londone, susikraukit savaitgalį pikniko krepšį ir važiuokit. Nepasigailėsit įnešę į širdeles šiek tiek Provanso. Levandos juk taip puikiai ramina!