Maltos Vodafone ir Eastbourne pusmaratoniai

Labai ilgai užtęstas įrašas. Sakyčiau ilgai brandintas, bet būtų netiesa. Tikrai reikia prisiruošimo parašyti, o dažnai jauties neturi, ką rašyti - na nuvažiavau ir bėgau nerašysi.
Bėgdama lėtąjį bėgimą pulsui, prisiminiau, kad neaprašiau Maltos ir Eastbourne žieminių pusmaratonių. Ką bekalbėti apie antrąjį maratoną Paryžiuje, kuris laukia savo eilės būti aprašytas.





Gūdų vasario mėnesį sumąstėm pasišildyti pietuose ir išmovėm ilgajam savaitgaliui į Maltos salą. Mes nekeliaujam kažkaip tik keliauti, mes ten turim prabėgti- šį kartą aš rinkausi pusės maratoną distanciją, nes manęs laukė Paryžiaus maratonas netrukus.
Malta mus pasitiko šiltu oru,teko nusimesti šalin kailinę striukę ir nedrąsiai apsirengti marškinėlius trumpom rankovėm. Akys dar labiau iššoko, kai mūsų apartamentuose nebuvo antklodės, o tik paklodė ir lovatiesė. Galvojau sušalsiu ir sustirsiu į ožio ragą. Pasirodo, naktimis ten vasario mėnesį jau buvo šilta kaip reikiant.

Pirmas įspūdis Maltoje buvo nekoks - smėlis, gelsvumas, visur dulkės, žalumos mažokai, išvažiuojant tas požiūris kažkiek buvo pakitęs - ''ou mai gad vasario mėnesį bėgioti palei jūrą! ir ištisus metus.... palei jūrą ir trumpom rankovėm!''
Pirmąją diena ekspromtu susiorganizavom turistinę kelionę autobusu kitai dienai, vaikščiojom, atsiėmėm numerius. atstovėję viešbučio hole, prisipirkę bananų patraukėm namo. Kitą dieną laukė daug turistavimo - autobusu ir laivu (pasimokėm iš praeitų kartų, kad kojas reikia pataupyti).

Šeštadienis buvo vėjuota, sustirom ilgai sėdėdami autobuse, net ir vaikštant. Vakarinis pasiplaukiojimas laivu ir buvo neką šiltesnis, bet denyje buvo daug užklotų, tai jie labai pagelbėjo!






Pati Malta mane glumino - viskas paprasta, bet neprasta, ir visokių knaipių pilna, bet šalia prabangių restoranėlių su nerealiu vaizdu į Viduržemio jūrą, automobiliai ir seni, ir prabangūs čia pat, ant kiekvieno kampo istoriniai pastatai, o po jais žiūrėk įsikūręs kelių aukštų prekybos centras. Man iš galvos vis neišėjo, kad tai sala, ir nuo vieno krašto gali matyti kitą kraštą, kad norėdamas pabėgti ir pabūti vienas net neturi, kur pabėgti, nes nėra miškų ar didžiulių parkų, nėra ir tokio dalyko, kad išvažiuotum į kokią sodybą kaime pailsėt. Viskas na keistai, bet ta šiluma, kontrastai, žavi ir verta pamatyti, patirti, nubėgti.

Pardavėjas su gitara. Labai smagiai klausėsi ir iškart patraukė dėmesį einant pro šalį.

Tradicinė maltiečių 'kola' ir jos fabrikėlis

 Plotais atrodo taip sausa visur, kad tik kaktusai gali išgyventi.

 Užsukom į amatų kiemelį, kuriame strigo mūsų autobusas.

Tradiciniai vynuogynų laukai ir braškynai. Seilės kilo..

Apsilankėm Golden Sand paplūdimy. Buvo pats pietų metas, tad kirtom išsijuosę. Po to pokaituko pagulėjom šiltam užkampėly prie jūros.

 Labai patiko maltietiška duona, nors šiaip man visa duona patinka...

Pasiruošimas maratonui vyko sparčiu tempu

Lepinamės saldėsiais ... makdonalde :) Turiu pripažinti, man kava ten labai patiko...

Įsigijau marškinėlius, kurie pasako visą esmę...

Nuo Lietuvos nepabėgsi net Maltoje

Maratono/pusmaratonio rytą rikiavomės visi prie autobusų, kurie mus vežė į Mdiną, kur prasidėjo bėgimas. Taigi nuveža, o po to jau tavo bėdos - bėk, eik, ropok, šliaužk, bet niekad nepasiduok!

Bėgimas man nebuvo lengvas, nors didžioji dalis trasos buvo nuokalnė. Juk gi visų svajonė! Bet subėgau nei greitai, nei lėtai. Pirmasis bėgimas po žiemos, tai papildomas lajus ant kūno, mažokai treniruočių ir motyvacijos, sunkūs mėnesiai naujam darbe padarė savo. Palindau po 2 valandomis, bet yra vietos kur tobulėti. oi tikrai yra!

Po finišo krepšiai jau buvo paruošti atsiėmimui.

Po finišo buvo galima prisiragauti nemokamų smoothie, ledų, guminukų ir dar visokių gėrybių. Pusmaratonis yra greita trasa, ir jai reikia truputėlį kitaip ruoštis. Apskritai ... reikia ruoštis bet kokiam atstumui, o ne vykti va bank :) 

 Paskutinės minutės prieš keliavimą į oro uostą. Vakarykštis sūrpyragis, kuris buvo labai gaivus ir kava. Dauuuug kavos!

***********************************************************************************

Po Maltos grįžus, atsigavus susiruošėm į Eastbourne pusmaratonį Anglijos pietuose. 

Pasikvietę į kompaniją Eglę iš My Running Diary sumąstėm prasibėgt ir atidaryt bėgimo sezoną Britanijoj. Iš tiesų, ką aš čia apgaudinėju...bėgom, nes mes nemokėjom nieko už registraciją ir dar buvom apgyvendinti viešbutyje, dar net gavom marškinėlius su savais inicialais, ir dar...vakarienę restorane hehe. Viską apmokėjo T darbovietė, o mum tik reikėjo bėgti. Tai mes ir bėgom!
Oras papuolė puikus (lyginant, kokia vėsuma dabar užpuolė mus paskutinėmis balandžio dienomis).
Trasa buvo ne iš lengvųjų su nemenkai stačiu kalnu 2-3 mylioje. Tikrąja ta žodžio prasme lipau į kalną, galvojau vsio gaištu laiką, kaip pikta buvo. Eglė mane paliko ties juo, nes mat ji treniruojas South Downs kalvose vis, o aš lygumų ožkelė gyvenu Norfolke ir neturiu nė menkiausios kalvelės treniruotėms. Pamačius nuokalnę (juk po įkalnės, visada būna nuokalnė), aš pasivijau Eglę ir šuoliavom kartu iki 10 kilometro. Paskui aš leidausi bėgti greičiau, o Eglė sakė ''neužteko smarvės'' jai išlaikyti greitį su manimi. Tiek kopusi į kalną, vis tiek sugebėjau nubėgti pusmaratonį keliom minutėm greičiau nei Maltos pusmaratonį.

Ir smagus kavageris po to, belaukiant traukinio atgal į Norfolką.

xx

Nidos Asics pusė maratono 2015

Nors praėjo beveik dvi savaitės, bet tik dabar mėginu kauptis ir aprašyti bent trumpai. Žinot tą jausmą, kai prisisiurbi gerų emocijų ir mėgini jas išlaikyti suspaudęs kurį laiką, grįžęs į realybę? Toks jausmas apėmęs buvo ir apsilankius Nidoj. Kodėl? Gal todėl, kad Nidoje buvau pirmą kartą (neskaitant trumpo pasivaikščiojimo prieš dešimtmetį) per savo beveik trisdešimt metų, gal todėl, kad oras buvo nuostabus ir miestelis virto bėgikų miesteliu visam savaitgaliui su šurmuliu, su juoku, su pilnomis kavinėmis valgytojų, gal todėl, kad ten gamta kitokia, gal todėl, kad ten iš vienos pusės marios, o iš kitos begalinė jūra, gal todėl, kad pamatai gamtos stebuklus, kitokią gamtą, jauti kitokius kvapus ir vis tik sustojęs pagalvoji kaip kad Gėtė rašė ''O,stabtelėk, akimirksni žavingas'', gal todėl, kad ypatingi žmonės šalia. Daug buvo tų akimirksnių ir jie tikrai rado vietą širdy.



Per Rygą ir Klaipėdą pasiekėm Nidą penktadienio popietę. Nei eisi ilsėtis, nei ką, nes tiek visur reik pavaikščiot, tiek visko pamatyt, patirt, pajust - juk ne kas dieną į Nidą atvažiuosi - pavargti verta. Atsiėmę numeriukus ir buffu's (mano iškar t mintis buvo kaip iš buffo iškirpti raides RU),kaifavom oru, ramybe, miškų ošimu, valgomais makaronais.
Vakarinis prasibėgimas priešinga kryptimi rytojaus trasoje mane nuteikė iš serijos ''what a hell!''. Buvau po kelių nebėgadienių (tai lietus, tai jau pati kelionė, tai dar kojose nėra jėgos po praeitą savaitę bėgto maratono), todėl vis keikiau save, kad išeiginių daug daryt aš negaliu, nes tiesiog paskui sunku. Geriau po truputį ir dažnai. Apibėgti 5 kilometrai atrodė tikrai sunkūs, o rytoj laukė pusmaratonis. Na ką... reikės bėgt, bus ilga treniruotė, jei ką.
Šeštadienio rytas išaušo saulėtas, košė suvalgyta, rūbai susiruošti, numeriukai prisikabinti, tad reikia nužingsniuot prie čia pat esančios starto linijos. Kaip visada, stovint pasidaro šalta belaukiant, nori greičiau pradėti.Starto šūvis pagaliau iššautas ir pasileidi 'zovada'.
Pirmas kilometras ir man jau ašaros akyse susikaupė ir minčių srautas iškart užtvindė galvą:
''Vajez, kodėl taip sunku... pirmas kilas, o kojų nepavelkų, kas daros... eina šikt, nebėgsiu, tuoj stosiu, ir pofik būsiu DNF...''
Pusantro kilometro ir ''Bėk toliau, blin kaip gėda bus DNF būt... va va bus tau tiek išeiginių daryt ir lietaus bijot ir nebėgiot.. bėk bėk dabar, kaip bus taip... eiiiinaa švilpt tos kalvos.. dar keturi ratai! nebėgsiu..viskas stoju...  bet blin pareit kaip lūzerei reiks.. o ką sakyt, kodėl nebaigiau? kojų neskauda, nieko neskauda.. tik sunku nežmoniškai... bėk, višta tu maža, bėk. Sakė T tik nesustok, tai nemėgink sustot... blin niekad nebebėgsiu tokių bėgimų, kur n ratų reik bėgt.. nesąmonė kokia, protiškai sunku..''
Po 5-o kilometro ''Na va ratukas nubėgtas, nežiūrėk tu į tą laikrodį, bėk, jausk save... Įkvėpk iškvėpk... tuoj bus ir tavo laimingasis 7-as kilometras, po kurio pramuša''
7-as kilometras ''Uh lala nu nieko, nubėgsim šiandien kojelės.. Nebesunku.. kalniukas... iškvėpiam prieš kalniuką giliai, dirbam rankom daugiau, oplia! tiesiojoj atsigaunam... ''
10-as kilometras ''Tuoj vandens punktas!! pasiruošk kofeino tabletę, nes geliuko tai tikrai nenoriu.. feeeee jie šlyktūs ir šleikščiai saldūs. op! kofeinas įkaltas, lekiam toliau. Du ratai nubėgti jėėėėėė''
15as kilometras ''Hmmm jaučiu jau kas nors finišavo, o aš vis dar turiu pusantro rato nubėgt...ot sraigė.... bet va, kitais metais bėgsiu tikrai greičiau šitą.... o m g jau net pagalvojau, kad bėgsiu kitais metais, o sakiau never ever! nu nu taip ir išsidūrinėji pati save, Indre..''
20-as kilometras ''Na ką liko tiesioji, bet įkalnė... Ou je! kaip gerai, kad po tos įkalnės yra nuokalnė tiesiai į finišą! .... Jezz ko čia fotografuoji, ne pozuot atėjau, neišeinu aš gerai tose foto... plyz tik nekelt niekur, gerai? Hmm įdomu neišgirdo jis mano minčių vis tiek....  oh lala padusau, mirsiu..šakės... rankom dirbam dirbam dirbam! nesustok, Indre, nesustok, tuoj tuoj... ėėė  vyruti traukis tu, į mano kelią įšokai....   o palaikančiųjų kiek nemažai, kaip fainai!  yes! kalniukas įveiktas! bėk dabar į pakalnę foreste gampe.... oi blin jei taip griūtum į pakalnę bėgant, juk nusidrožtum visą pilvą, kelėnus ir panosį čiuoždama link finišo.. ai gal taip nebus, spauuuusssskkkkk!!!! yahoooo  finišas... stabdyk laikrodį!  YESSSS 1 val 54 minutės... ''

Taip taip minčių srautas buvo, dalis tik nupasakota, nes tikriausiai kiekvienas bėgikas galėtų tomais prirašyti, ką galvojo bebėgdamas. Nidos pusmaratonis įveiktas, diena buvo nuostabi, gauti puodukai ir Asics kepurėlės - labai praktiški daiktai! Pradėsiu kolekcionuot, nes žadu į Nidą grįžti gerų emocijų semtis ir bėgioti!
O dabar marš ruoštis Stambului!