Nors praėjo beveik dvi savaitės, bet tik dabar mėginu kauptis ir aprašyti bent trumpai. Žinot tą jausmą, kai prisisiurbi gerų emocijų ir mėgini jas išlaikyti suspaudęs kurį laiką, grįžęs į realybę? Toks jausmas apėmęs buvo ir apsilankius Nidoj. Kodėl? Gal todėl, kad Nidoje buvau pirmą kartą (neskaitant trumpo pasivaikščiojimo prieš dešimtmetį) per savo beveik trisdešimt metų, gal todėl, kad oras buvo nuostabus ir miestelis virto bėgikų miesteliu visam savaitgaliui su šurmuliu, su juoku, su pilnomis kavinėmis valgytojų, gal todėl, kad ten gamta kitokia, gal todėl, kad ten iš vienos pusės marios, o iš kitos begalinė jūra, gal todėl, kad pamatai gamtos stebuklus, kitokią gamtą, jauti kitokius kvapus ir vis tik sustojęs pagalvoji kaip kad Gėtė rašė ''O,stabtelėk, akimirksni žavingas'', gal todėl, kad ypatingi žmonės šalia. Daug buvo tų akimirksnių ir jie tikrai rado vietą širdy.
Per Rygą ir Klaipėdą pasiekėm Nidą penktadienio popietę. Nei eisi ilsėtis, nei ką, nes tiek visur reik pavaikščiot, tiek visko pamatyt, patirt, pajust - juk ne kas dieną į Nidą atvažiuosi - pavargti verta. Atsiėmę numeriukus ir buffu's (mano iškar t mintis buvo kaip iš buffo iškirpti raides RU),kaifavom oru, ramybe, miškų ošimu, valgomais makaronais.
Vakarinis prasibėgimas priešinga kryptimi rytojaus trasoje mane nuteikė iš serijos ''what a hell!''. Buvau po kelių nebėgadienių (tai lietus, tai jau pati kelionė, tai dar kojose nėra jėgos po praeitą savaitę bėgto maratono), todėl vis keikiau save, kad išeiginių daug daryt aš negaliu, nes tiesiog paskui sunku. Geriau po truputį ir dažnai. Apibėgti 5 kilometrai atrodė tikrai sunkūs, o rytoj laukė pusmaratonis. Na ką... reikės bėgt, bus ilga treniruotė, jei ką.
Šeštadienio rytas išaušo saulėtas, košė suvalgyta, rūbai susiruošti, numeriukai prisikabinti, tad reikia nužingsniuot prie čia pat esančios starto linijos. Kaip visada, stovint pasidaro šalta belaukiant, nori greičiau pradėti.Starto šūvis pagaliau iššautas ir pasileidi 'zovada'.
Pirmas kilometras ir man jau ašaros akyse susikaupė ir minčių srautas iškart užtvindė galvą:
''Vajez, kodėl taip sunku... pirmas kilas, o kojų nepavelkų, kas daros... eina šikt, nebėgsiu, tuoj stosiu, ir pofik būsiu DNF...''
Pusantro kilometro ir ''Bėk toliau, blin kaip gėda bus DNF būt... va va bus tau tiek išeiginių daryt ir lietaus bijot ir nebėgiot.. bėk bėk dabar, kaip bus taip... eiiiinaa švilpt tos kalvos.. dar keturi ratai! nebėgsiu..viskas stoju... bet blin pareit kaip lūzerei reiks.. o ką sakyt, kodėl nebaigiau? kojų neskauda, nieko neskauda.. tik sunku nežmoniškai... bėk, višta tu maža, bėk. Sakė T tik nesustok, tai nemėgink sustot... blin niekad nebebėgsiu tokių bėgimų, kur n ratų reik bėgt.. nesąmonė kokia, protiškai sunku..''
Po 5-o kilometro ''Na va ratukas nubėgtas, nežiūrėk tu į tą laikrodį, bėk, jausk save... Įkvėpk iškvėpk... tuoj bus ir tavo laimingasis 7-as kilometras, po kurio pramuša''
7-as kilometras ''Uh lala nu nieko, nubėgsim šiandien kojelės.. Nebesunku.. kalniukas... iškvėpiam prieš kalniuką giliai, dirbam rankom daugiau, oplia! tiesiojoj atsigaunam... ''
10-as kilometras ''Tuoj vandens punktas!! pasiruošk kofeino tabletę, nes geliuko tai tikrai nenoriu.. feeeee jie šlyktūs ir šleikščiai saldūs. op! kofeinas įkaltas, lekiam toliau. Du ratai nubėgti jėėėėėė''
15as kilometras ''Hmmm jaučiu jau kas nors finišavo, o aš vis dar turiu pusantro rato nubėgt...ot sraigė.... bet va, kitais metais bėgsiu tikrai greičiau šitą.... o m g jau net pagalvojau, kad bėgsiu kitais metais, o sakiau never ever! nu nu taip ir išsidūrinėji pati save, Indre..''
20-as kilometras ''Na ką liko tiesioji, bet įkalnė... Ou je! kaip gerai, kad po tos įkalnės yra nuokalnė tiesiai į finišą! .... Jezz ko čia fotografuoji, ne pozuot atėjau, neišeinu aš gerai tose foto... plyz tik nekelt niekur, gerai? Hmm įdomu neišgirdo jis mano minčių vis tiek.... oh lala padusau, mirsiu..šakės... rankom dirbam dirbam dirbam! nesustok, Indre, nesustok, tuoj tuoj... ėėė vyruti traukis tu, į mano kelią įšokai.... o palaikančiųjų kiek nemažai, kaip fainai! yes! kalniukas įveiktas! bėk dabar į pakalnę foreste gampe.... oi blin jei taip griūtum į pakalnę bėgant, juk nusidrožtum visą pilvą, kelėnus ir panosį čiuoždama link finišo.. ai gal taip nebus, spauuuusssskkkkk!!!! yahoooo finišas... stabdyk laikrodį! YESSSS 1 val 54 minutės... ''
Taip taip minčių srautas buvo, dalis tik nupasakota, nes tikriausiai kiekvienas bėgikas galėtų tomais prirašyti, ką galvojo bebėgdamas. Nidos pusmaratonis įveiktas, diena buvo nuostabi, gauti puodukai ir Asics kepurėlės - labai praktiški daiktai! Pradėsiu kolekcionuot, nes žadu į Nidą grįžti gerų emocijų semtis ir bėgioti!
O dabar marš ruoštis Stambului!
