Lengvos vištienos salotos su ko ko ko su

Pasiilgstu gaminti dienos šviesoje, pasiilgstu gaminti ir dalintis, pasiilgstu kūrybos virtuvėje, pasiilgstu ... Et, taip jau būna, kai darbai, kita podarbinė veikla ir sutrumpėjusios dienos pasiglemžia gražius potyrius skonių pasaulyje. Tad laukiu pavasario ir užsibrėžus net 3-4 receptus pagaminti pavasario ''Debesys'' numeriui. Šventinį numerį galite paskaityti, pavartyti ir nusirašyti visus receptus štai ČIA. 

Man dar truputį užeina liūdnumas, kad šventės, o aš jų visai nelaukiu, visai... pirmą kartą taip.. kvailas jausmas, net nepasikasysi. Greitas Londono tempas išties neleidžia kada ilgai svaičioti beprasmėmis mintimis ir liūdesiais, judesys įtraukia visame kame: tiek darbe, tiek kitoje veikloje, o tos veiklos daug, planų daug - och, net spirgu ir drebu. Kitą rugsėjį būsiu ČIA, o iki tol kiek dar visko gero, smagaus, pozityvaus bus... Tikros Kalėdos ištisus metus, šypt :) 

Ir beje, aš myliu gruodį, aš dievinu kalėdines lemputes, kvailus komercinius papuošimus, metų metais grojamas tas pačias ''All I want is you'' ir ''Christmas is all around'', patinka tas pakvaišimas ir šypsenas kelia lapkričio mėnesį dovanų popieriaus pirkimas, maloniai nosį kutena gvazdikėlių kvapas kepiniuose ir vitrinose imbierinių kepinių išdėstymas. Patinka! Myliu! Gražu! Žmonės man gruodį netgi atrodo geriausi, nuoširdžiausi, nepikti ir besišypsantys, visi tarsi laukia tų kalėdinių stebuklų, tiki, viliasi, pasižada sau, kad kiti metai bus geresni, sveikesni, produktyvesni. Tas žavingas bendrumas rūpintis kalėdinėmis dovanėlėmis, ir kvailas stresas dėl jų (oh, kad tik toks stresas teegzistuotų iš vis, Kalėdos galėtų būt dažniau!).  

Ir visai nekalėdiškas receptas, bet greitas. Valgyti juk reikia bekepant imbierinius sausainius, kūčiukus, ir brendžiu apipilamus pyragus, tiesa? Greitai kažką susimeistraut į lėkštę reikia, kad pasiraitojus rankoves toliau kepti, tepti, minkyti... 

Vištienos salotos... Na toooookios paprastos, kaip du kart du.

1 porcijai

1 vištos krūtinėlė

pusė citrinos sulčių

pusė brokolio galvos

druska, pipirai

1 a.š kokoso aliejaus ar ghee

saujelė kokoso drožlių/kokoso plokštelių (sutarkuokit kokoso riešutą)

Vištieną supjaustykite juostelėmis, apšlakstykite citrinos sultimis, pabarstykite pipirais bei druska. Palikite pasimarinuoti.

Brokolį suskaidykite norimo dydžio žiedynėliais ir apvirkite pasūdytame vandenyje, ar ant garų.

Ant sausos keptuvės paskrudinkite kokosą. Nesudeginkite!

Kokosą perpilkite atvėsti į kokį nors indą, o į keptuvę įdėkite riebalo ir sudėkite vištienos juosteles. Apkepkite iš visų pusių, kol iškeps.

Dėkite į lėkštę apvirtą brokolį, ant jo dėkite vištienos juosteles, ir viską apiberkite kokosu. 

Viskas! Skanaus!

Londondonas

Atrodo neseniai pakavau daiktus į dėžes, lagaminus, gariūninio stiliaus tašes, dalį daiktų išmesdama, atsisakydama daugiau nei pusė virtuvės rakandų - teko pasiimti lėkštę, dubenėlį, šakutę, peilį, mylimus šaukštelius bei peilių rinkinį, o visa kita... nebeturiu; atrodė rūbų neturiu, nes dažniausiai turiu tik po porą batų sezonui, pagrinde sportinė apranga, ir keli oficialesni rūbeliai - bet prisikrovė... vis tik, beveik keturi metai Škotijoje, turto užgyventa - haha vadinas gerai gyventa!; keletas dovanotų kulinarinių knygų, daugiausia vietos užsimantys kosmetikos buteliukai, kurių ir nekalnais, o tik itin elementarūs dalykai...  Ir persikrausčiau į multikultūrinį milijoninį miestą, iš tiesų savo svajonių miestą nuo mažumės (neklauskit kodėl, nes nežinau), į Londoną. Su drebančiom rankom, kojom, širdim, ir baisiai neramiom smegenėlėm. Juk jaučiausi kaip žemes pardavus, ir baisiausiai nelaiminga: nei artimo žmogučio, buvusio šalia, nei darbo, nei namų, kur gyvenom laimingai, laisvai ir linksmai, ir dar į tokį miestą, kuriame esi tik kruopelė.. Viskas gąsdino, absoliučiai viskas. Netikėjau savo jėgomis, net atrodė, kažkas neįmanomo, kaip prieš beveik keturis metus susikroviau lagaminėlį ir išvykau mokytis į Škotiją (ir man nebuvo 18-a), nes visada buvau nedr1si, neryžtinga, daugiau galvojanti apie baimes nei galimybes ir drąsius žingsnius. Spyrį uodegon pats gyvenimas davė. 

Nemeluosiu buvo ašarų, rankos sviro, dienos neguodė, norėjau tik miegoti ir negalvoti, bet kėliaus iš lovos ir bėgau į parką sportuoti, pasiėmus fotoaparatą išvykdavau į Londono centrą ir vaikščiojau, vaikščiojau, vaikščiojau. Mėginau uždusinti sąžinę, kuri lojo ''Sėsk siųsk CV'', kurių aš nuo ryto iki vakaro išsiųsdavau. Atrodė kalnus verčiu, ir jau reikės pasiduoti ir imtis bet ko, nes negaliu tiesiog gyvent nerūpestingai... Bet vis delsiau, vis spaudžiau mygtukus ir siunčiau 2xx-ąjį CV ir tikėjau, kad pasibels kažkas.

Tuo tarpu vaikščiojau ir laiką leisdavau su naujais pažįstamais, kuriuos radau panaršius Meetup.com tinklalapį, ieškodama nemokamų sportinių užsiėmimų. Ir patį pirmą savaitgalį aš jau ten apsilankiau. Kaifavau! Gyvenimas nuo tada kitom spalvom pradėjo žydėt. Ir dabar kas dieną iš po darbo (o taip, aš jį gavau iš tiesų greitai, ir kompanijoj atitinkančioj mano pomėgius, požiūrį, interesus).

Linksmai laikas praėjo Regent parke. Susimojavom su simpatišku vyruku kelis sykius, netgi ''Hi'' pasakėm vienas kitam. Che che, nedrąsus vaikinas, oi nedrąsus matys.. :) Tikriausiai karštas oras veikė jį.. 

Suplanuota buvo aplankyti ir Greenwich apylinkes, į garsųjų Cutty Shark laivą, 

bei pavėpsoti į kanarėlių lizdą - aha, tikras finansininkų ir prekybininkų rojus tarp kostiumuotųjų ir tokiame stiklo rajone.. Bet pabūti jame išties įspūdinga.. Virš galvos važiuoja truakinukas. Sėdi traukinuke ir mojuoji sėdintiems ofise, jie tau atmojuoja - tikiu, jiems tai nusibosta gan greitai.. Srautai dideli.

ABsoliučiai natūralus dalykas parkuose matyti tokius vaizdus tiek vasarą, tiek rudenį, tiek ir žiemą... 

Trafalgaro aikštėj, kurioje guli liūtukai ir karštą dieną visi mirko kojas fontanuose.. 

Vis dar prisimenamaas M.Jacksonas. Ir vis dar populiarūs jo šou, kaip kad Thriller. Beje, buvau prieš gerus metus. Labai patiko. Super praleistas laikas.

Tablečių kiekis, suvartojamas vieno žmogaus per gyvenimą. Neveltui farmacijos klanai neužsiima prevencine medicina- juk ji mažina pacientų skaičių!

Perspėjimas iš anksto. Padusit tie, kurie nesportuojat :)) 

Aberdeen'o visur pilna..

Smagu vidury gatvės taip fotografuotis - visas vaizdas tada matos. Hehe mes taip darėm Paryžiuj...

Kai Kate pagimdė berniuką... žurnalistai ir fotografai budėjo dieną naktį palapinėse... juokinga..

O jis sakė ''Niekada niekada niekada nepasiduok!'' 

Savaitgaliai ir savaitės dienos gražiomis dienomis buvo tokios, dabar šiek tiek tik daugiau aprangos, pirštinių, purvo ant batų ir rūbų, bet šypsenos ir džiaugsmas nei kiek nemažesnis. 

(bus tęsinys, nes laimingi dalykai tęsias)