Brighton maratonas 2017

Į Brighton maratoną užsiregistravau visai netikėtai, kai jie pasiūlė papildomų vietų rudens gale. Pavasariui reikėjo kažko, reikėjo kažko laukti, reikėjo stimulo judėt pirmyn. Užsiregistravau ir pamiršau, bėgiojau, sportavau ir galiausiai atėjo ta balandžio diena, kada išsiruošiau į Brightoną, kuriame nesu buvus (esu buvus tuose kraštuose, jie nuostabūs, tiek kalvų, tiek sukilimo! - nebeina žiūrėt į nieką ne bėgikės akimis).
Brightone atsidūriau ankstyvą šeštadienio rytą, tad turėjau laiko iššižiojus žavėtis miestu, pasibastyti po maratono mugę, kol sulaukiau draugių ir vėl tada trise bastėmės po mugę.
Kai vis renginio organizatoriai siųsdavo naujienlaiškius, aš juos permesdavau akimis. Vienam naujienlaiškį buvo 70proc. nuolaida 2XU tamprėm, tai negalėjau nenusipirkti, o ir produktas pasiteisno. Kitam naujienališky į akis įkrito siūlymas sudalyvauti Brightono universiteto širdies studijoje, kurios metu tiriamas tropomino kiekis maratonininkų kraujyje. Tropominas - miokardo infarkto rodiklis, bet nesiplėsiu per daug, negąsdinsiu. Taigi belaukdama draugių nuėjau pas medikus priduot kraujo, užpildyt duomenų apie pastarosios savaitės treniruotes, atsakyt į kitus klausimus. Pasirinkau dalyvauti prieš ir po vienkartiniame tyrime. Buvo galima rinktis prieš ir tris kartus po (iškart po maratono, 3h po maratono ir 6h po maratono), bet aš tiek laiko nebuvau Brightone, tad sutrumpinta versija man tiko. Bac ir viskas.

Oras buvo nuostabus, spėjau įdegti veidą ir kaklą, vandens išgėriau du litrus, prisipirkau High5 produkcijos, prisiragavau po kelioliką sykių visokių batonėlių (tikriausiai jau matė, kad mes vis aplink zujam ir ragaujam viską iš eilės, bet vat čia jie draugiški, niekas nieko nesako! :))

Atsiimdama numerį stojau prie 4 valandų langelio, nes tikėjausi, kad bėgsiu greičiau nei įprastai, bet tikrai nesiplėšysiu, tad turėčiau tilpti į keturias valandas.

Maratono mugė pajūryje. Kažkas fantastiško! Oras nuostabus, žmonės guli paplūdimy (ant akmenų, bet tai kas...), muzika plyšauja, ant scenos šneka įdomūs žmonės (pvz. žmogus, kuris bėgs 766 maratoną rytoj), guli ir galvoji, kad va tokie dalykai, dėl kurių verta gyventi ir bėgioti)

 Paruošiamieji organizaciniai darbai.

Prieš startą pakalbėjo vedėjai kažką, ir paleido ''Sweet Caroline'' dainą, ir visa minia dainavom karaoke. Žinokit, kažkas fantastiško! Taškiaus!

Mugės metu apsižiūrėjus kokius geliukus dalins ir juos išragavus (galėjai ragauti prisilašindamas į puodelį, kiek tik nori), kas kiek kilometrų nusprendžiau savų SIS neimti, nes jie tokie griozdiški, ir nenorėjau po keturis rankose neštis, o su diržu man labai labai nepatinka bėgt. Pasiėmiau į maratoną tik du geliukus, vieną izotoninį, kitą su kofeinu paskutiniam ''valgymui''. Na, jei prireiktų, ar bent psichologiškai turėt. Taip pat bėgau su telefonu kišenėje ant rankos, kad po bėgimo susirast drauges greičiau galėčiau. 

Draugė Eglė iš ''My 5000km running diary'' facebooke prasmuko su manimi į mano spalvos gardelį (iš tikro gražiai paprašėm numerių spalvas betikrinančio vyruko ''bet aš su drauuuuge noriu''), ir slinkom iki pat priekio. Duotas startas ir per klykiančias palaikančiųjų minias pradėjom bėgt. Oras jautės bus nedėkingas ir rizikingas (iš vakaro būnant pas medikus jie sakė, kad kiekvienas temperatūros laipsnis virš 12C padidina medikams darbo 15procentų, žodžiu nespėja suktis). 

Paspaudus starto mygtuką laikrodyje, nusukau ekraną žemyn ir nutariau, kad šiandien aš į laikrodį nežiūrėsiu ir nesiparinsiu. Tikslas - finišuoti. Žinoma, ir prasideda pasakos begalo galvoje: 

- oplia startas! Eglė šalia bėga, gerai, blemba ji stipri, kalnuose treniruojas.

- reikia gerai nubėgti; 

- bet ne negali išsitaškyt, kai dar laukia tiek startų šiemet; 

- bet blin gėda prieš kitus; 

- nu blin kas per gėda, sau bėgi, o ne kažkam kitam; 

- kaiii žiauru būtų šūdinai subėgt, tiek bėgiojus ir prasitreniravus visą žiemą, paaiškėtų, kad nafik čia tiek treniruotis;

- juk svarbu dalyvaut, o ne laimėt;

- laimėt net nepretenduoju, noriu laimėt prieš save.

- vajez jau pavargau, šiiiilta, nudegsiu pečius ir būsiu kaip sodininkė;

- ou je vanduo! blemba puodeliai, apsipyliau daugiau, nei išgėriau.

- ėė tu, vyrioke, nesispajudyk ant kitų! aha į šoną spjauni, bijai, kad vėjas ant paties užneš!

- geliukai! yeah! nuuu žinoma, dalina pačius šlykčiausius, citrusinius.... lyg indų ploviklį valgyt... bet ką jau darysi...

- oi kaip pavydžiu, kurie čia gyvena, ir gali treniruotis su tokiais vaizdais, kaip jiem faina! ouuuuč įkalnė... yes, nepadusau! 

- jetus karšta...

- man jau geliuko reikia..davai suvalgau, bus lengviau kišenėj..

- o ne! sijono šortai raitojas į viršų ir liaškos jau trinas. 

- vanduo! siurbiam! pilan ant galvos! auč kliuvo ir nutrintom liaškom. peršti!!

- hmm o kas ten buvo? ko tie žmonės priliečia medikų rankas prabėgdami? aaaa medikai išsivazelinavę stovi ir taip dalina vazeliną! ha cool! ai nereik man to vazelino, skausmo kentėjimo lygį kelsim, svarbu neužsipilt vandens.

- vanduo! geriam! pilam! auč pamiršau, kad perštės... too late!

- eina sau karšta... 

- nu sibo do... kada galas? 

- kaip gražu čia! kiek mūsų daug!

- hmmm kaip ji keistai kojas dėlioja ir blin greičiau bėga... ko tik nebūna matyt... 

- vanduo! geliukai! griebiam daugiau, kad paskui nereiktų žvejot! oplia! trys yra! je kišam į kišenę!

- hmm Eglė atsiliko, tikiuos viskas jai gerai...

- koncentruokis į muziką..

- o va lauksiu vis, kada laikrodis suvibruos... vibruok, durniau greičiau...!

- yay 18 mylios ženklas anoj pusėj, tuoj tuoj.. beliko 3 mylios iki jo man po šimts...

- bėėėėk tik, nedrįsk sustot. Kad jis prieky sustojęs eina, nestokit kojos, neklausykit smegenų, nestokit!

- nualpsiu gal dėl kaščio? jetus, o jei nepajusiu, kad man dehidratacija ir jau blogai ir nugriūsiu..? bet gal pajusiu?

- fju nesustojau, pralenkiau tą beeinantį vyruką

- ou mai gad kiek vaikų dalina guminukus. bliūdais! vauu šita šeimyna nereali, sėdi staliuką išsinešę ir geria šampaną! 10 ryto! va čia tai jie moka švęst gyvenimą... totally chilled..

- kažin bus tarpas koks be palaikančiųjų... jau 19 mylių nebuvo tuščios vietos be palaikymo minios... kažkas nerealaus!

- šūds.. juk maratonas 26 mylios, o ne 20.... tai tas 18mylios ženklas juk nieko nepadeda... o velnias apsiskaičiavau.. na nieko bėgam toliau!

- yes! 20 mylių nubėgta.. čia jau ''siena'' turi būti, bet lyg gerai jaučiuos... bet dabar man jau azartas ima skuost, ir nu gal pavyks į geresnį laiką tilpt nei keturios dvim keturios... 

- nesustok! o vanduo! pristojam, išgeriam, apsipilam, nusiplaunam rankas, atšaldom sprandą... auč peršti šlaunis..

- nebedaug liko nebedaug... 

- yay jau Brighton Pier matau...ir kam Eglė vakar sakė, kad kai pamatai Pier ir bėgi, tai jis neartėja visai... akurat! neartėja!

- neartėja! aaaaa... 

- kelėnas, koks keistas jausmas kelyje... girnelė nukrito gal? negirdėjau per muziką, kaip pamečiau girnelę.. nes toks jausmas, kad jos nėra... 

- yay Pier artėja.. nebetoli, skuosk.. didink greitį, tikrai nelūši paskutiniam kilometre!

-vibruoja kem antras kilometras!

- tu gali! valio!!! oba rodo 4 h! 

- viskas... stok!!! stabdyk Suunto!

- kiiieeeeekkk??? 3h49min???? 

- dabar jau verk!

Ir apsiašarojau iš tos laimės, ir kad baigės viskas, tuo metu mane prigavo medikas (nes ant numerio turėjau raudoną tašką, taip visi dalyvaujantys tyrime pažymėti buvom, kad medikam lengviau atfiltruoti mus būtų), klausinėja, kaip sekės, kaip aš, o aš ašaroju ir verkiu, ir griebiu visus skanėstus, ką duoda, kraunu į maišelį, o medikas mane lydi į medikų palapinę (bijojo, kad pabėgsiu... bet kur ten pabėgsi, kad sustojęs patampi savotišku krypuojančiu pingvinu). Medikų palapinėje daug išgriuvusių ant neštuvų gulinčių jau. Vargšiukai. Kraujas priduotas, einu žvejot vandens, laukt draugių ir būt išsišiepusia iki ausų, nes netikėtai pasidariau PB! 

Kai pamačiau skaičiukus laikrodžio ekrane, iškart pagalvojau, kad man to jau nebegana, noriu 3:30. Tad watch this space kaip sakoma :) 

Brighton maratono organizatoriai išsiuntinėjo laiškus, kad apgailestauja, kad tiek kritusių, alpusių dėl karščio buvo; minėta buvo, kad trūko vandens, kad buvo vanduo specialiai perkamas ir pristatomas į stoteles, kuriose trūko. To aš nesu pastebėjus nei vienam maratone kažkaip, nei šitam (aišku puodeliai nėra idealu, bet kas nori tas ir šiknoj sliekų randa). Aš buvau didelėje euforijoje po šio maratono ir dedu didžiulį pliusą, nes jis man žiauriai patiko ir tikai rekomenduoju. 

21km - ne, tai ne maratonas

Daug minčių ir idėjų, kuom dalintis ir pasidalinti, bet sunku ir sudėlioti nuosekliai. Ne tik mintis, bet ir bėgimą nutariau nuosekliai dėlioti šiais metais. Apskritai paskelbiau sau šiuos metus - tobulėjimo, stiprėjimo ir augimo metais: ne tik bėgime, bet ir darbe, dvasioje, požiūryje, na gerai, gerai, ir raumenyje. Šypt. Kodėl? O kodėl gi ne? Tik pirmyn!
Taigi nuo pernai rudens aktyviai leidžiu rytus. Mėginau bėgioti prieš darbą, bet šis veiksmas man nepatiko: pulsas kyla, kūnas nepabudęs, ir jaučiuosi lyg slunkė bandydama nebrūžinti batų per asfaltą. Tad likau prie seno gero išbandyto būdo - bėgioti vakare. O rytus leidžiu stiprindama kūną sporto salėje, į kurią grįžau po nemenkos pertraukos (pertraukos nuo sporto nebuvo, bet tiesiog tik bėgiodavau, ir kartkatėm darydavau pratimus, ar tempimus; prieš tai vesdavau kettlebell klases Londone, bet vėliau panorau daugiau bėgioti).
Nuo ko aš gi viską pradėjau. O buvo taip: bėgiot aš bėgiojau, bet nesilaikiau plano ruošiantis maratonams, kurių kišenėje turiu 6. Nutariau, kad gal jau laikas pažiūrėt, kas išeis, jei pasilaikysiu kokio plano. Tad pasirinkau Sankausko planą pažengusiems ir įšokau į ruošą nuo 8-os savaitės (tiek buvo likę laiko iki pirmo sezono maratono). Planas atodo taip:

Laikytis pavyko iki kovo mėnesio, nes po to į planą įsiterpė suplanuoti pusmaratoniai. Didžiausias sunkumas man buvo ir tebėra, ir žinau, kur dar dirbti ir dirbti, tai specifinės maratono treniruotės - tempo treniruotės maratono tempu. Tikriausiai niekad nepamėgsiu bėgimo, kur reikia dėti pastangas, kur širdis lipa per gerklę, ir vos atgauni kvapą, bet ir tokias treniruotes atlaikydavau. Nebenueidavau į bėgimo klubo treniruotes, nes nebesutapdavo mano tempo treniruočių grafikas su jų, o keisti vietomis kažką plane nenorėjau, nes abejojau savo žiniomis, ką su kuo keisti, kad nepakenkti sau, kad paskirstyti tolygiai treniruotes per savaitę ir panašiai.
Bėgimas buvo bėgimu, atlaksčiau ratais kvadratais visą žiemą, visą darganą, kelius iš darbo link namų žinau įvairiausius - jei iki namų tik 4km, tai aš žinau net ir tuos, kuriais bėgant namo, susukdavau ir 15km. Žiema buvo dėkinga, sulijau kokį kartą net, bet labai pamėgau bėgimą tamsoje. Dabar pratinuosi bėgiot šviesoje, nes kažkodėl labai keistas jausmas.
Bėgiojau vakarais, o 7 ryto aš trypčiodavau ant laiptelių treniruoklio sporto salėje. Kelis mėnesius sekiau Bret Contreras programą, kuri akcentuoja didelį dėmesį apatinei kūno sričiai - dubens srities raumenynas, korpusas, kojos.

Žiauriai plati tema apie kūno stiprinimo būtinumą bėgikams, ir ne tik, nelabai plėsiuos. Pati jaučiau skausmą/tempimą dešinėj klubo pusėj, tarsi būtų nubrozdintas dubens kaulas (na tas toks atsikišęs dubens kauliukas, kurį netyčia gali trinktelt tai į kokį kampą, ar aukštesnio stalo kraštą), skausmas ypač suaktyvėdavo pasėdėjus autobuse sukryžiavus kojas. Tada eiti būdavo kančia, tempdavo tą vietą, ant šono miegot nėjo, nes maudė. Dažniausiai, kai atsiranda skausmas kažkur, problemos reikia ieškoti priešingame raumenyje ar net kūno pusėje. Bandžiau gūglinti įvairius paveikslėlius ir ieškoti kame bėdos, ką reikia stiprinti ir kas tas priešingas raumuo, kuris gali būti nusilpęs ir dėl to ''įsijungia' tam nepritaikytas raumuo. Sunkiai sekėsi rasti kažką, nes paveiksliukai toje vietoje rodydavo tiesiog ..kaulą. Taigi, nutariau, kad programa man bus kaip tik, nes bėgikų apskritai silpna vieta būna dubens sritis, mažai aktyvuoti sėdmenų raumenys, sutrumpėję hip flexor, nusilpus nugara. Tokios silpnos zonos - tai laiko klausimas, kad prasidės traumos, skausmai.

Aktyviai ir dabar stiprinu šias zonas, daug dėmesio joms skiriu kaitaliodama pratimus. Šiuo metu pakeičiau treniruotes iš svorių kilnojimo į kūno svorio intensyvias treniruotes, atliekant pratimus intervalais. Ko tik neprisigalvoju! 

Tai sportinau sportinau ir kovas atėjo ir mano suplanuotos mini išvykos į Kembridžą ir Londoną artėjo. Pirmasis metų pusmaratonis vyko Kembridže kovo 5 dieną. Vykau be didesnių tikslų, o tiesiog save patikrinti, kokia gi ta mano formą. Buvo žiauriai šalta (5 šilumos) ir lijo visą laiką. Pastirus ir sušalusiom kojom startavau, akis nuo lietaus saugojo kepurės snapelis, ir bėgau. Nesinešiau geliukų, nestojau prie vandens punktų, kažkaip taip tiesiog bėgau. Nepatiko siauri prabėgimai ir daug zig zag, per šalta buvo kaifuoti bėgimu ir dairytis po naujas vietas, tad tiesiog laukiau paskutinio kilometro. Pamačius laikrodį ir skaičiukus, pasileidau kiek tik kojos neša ir finišavau per 1h45min. Apsiašarojau iš laimės ir nuovargio, nes iki tol geriausias mano laikas buvo pasiektas Nidoje 1h54min. Neblogai! Motyvacija nepamušta, tad galima atsikvėpti, PB padarytas, ruošiamės toliau. 

Artėjo kitas North London Vitality bėgimas, ir ten bėgau su draugyte. Oras buvo ir vėsus, ir palynojo, bet buvo čiut šilčiau nei prieš savaitę Kembridže. Nebespaudžiau, nes buvo kalniukų nemažai, kojos šiek tiek dar buvo pavargusios po Kembridžo pusmaratonio. Prasibėgau per 1h55min nesidraskydama ir nesusidraskydama. Fainas finišas Wembley stadione, labai mieli marškinėliai, dar smagiau kad ir draugytė gerai prasibėgo. Po to kava, plepesiai ir pusdienio poilsis prieš naują savaitę. 

Kovo 19d vėl atsidūriau Londone Salomon Richmond pusmaratonyje. Netikėtai sutikti bičiuliai, su kuriais bėgom Alpėse, bėgom Londono parkuose ir po šiai dienai esam pakvaišę dėl bėgimo, pavertė vėjuotą vėsią diena visai smagia švente. Bėgosi sunkokai, trasa lygi, bėgta žinomais takais, ir nubėgta per 1h57min nesidraskant vėl. 

Pusmaratoniai atlikti, pratermozyti ilgabėgiai pagal planą, kurių turėjo būti keli, tad netoli namų radus 20-ies mylių bėgimą, užsiregistruoju. Turi būti krūvio mažinimo laikotarpis, bet reik ilgabėgio nors tu ką. Nevisai protinga, bet Brightone aš nesiekiu pagerinti savo asmeninį PB (kuris šiuo metu yra 3h56min Vilniaus maratone). Brightono maratonas man bus ilga treniruotė prieš laukiamą gegužės startą, apie kurį papasakosiu kituose įrašuose. Intrigos gi reikia :) Planų yra, crazy tikrai, bet kodėl gi ne? 

Taperio savaitė einasi lengvai, rytinis sportas, lengvi prasibėgimai (nors kaip tyčia pulsas kyla, bet spėju šiltėjantis oras prideda tviksnių), baltymai, o paskui angliavandenių protinga užkrova (grikiai, avižos, bulvės, saldžios bulvės... ir nemeluosiu, bet ir šokoladas... juk dirbu šokolado kompanijoj, aplink vien šokoladas... #runningonshocolate grotžymė puikiai tinka man :))

P.S. dalyvausiu medicininiam tyrime prieš Brightono maratoną, tad pačiai smalsu, kaip ten kas. Apie tai po Brightono maratono kitame įraše.