Taigi nuo pernai rudens aktyviai leidžiu rytus. Mėginau bėgioti prieš darbą, bet šis veiksmas man nepatiko: pulsas kyla, kūnas nepabudęs, ir jaučiuosi lyg slunkė bandydama nebrūžinti batų per asfaltą. Tad likau prie seno gero išbandyto būdo - bėgioti vakare. O rytus leidžiu stiprindama kūną sporto salėje, į kurią grįžau po nemenkos pertraukos (pertraukos nuo sporto nebuvo, bet tiesiog tik bėgiodavau, ir kartkatėm darydavau pratimus, ar tempimus; prieš tai vesdavau kettlebell klases Londone, bet vėliau panorau daugiau bėgioti).
Nuo ko aš gi viską pradėjau. O buvo taip: bėgiot aš bėgiojau, bet nesilaikiau plano ruošiantis maratonams, kurių kišenėje turiu 6. Nutariau, kad gal jau laikas pažiūrėt, kas išeis, jei pasilaikysiu kokio plano. Tad pasirinkau Sankausko planą pažengusiems ir įšokau į ruošą nuo 8-os savaitės (tiek buvo likę laiko iki pirmo sezono maratono). Planas atodo taip:
Laikytis pavyko iki kovo mėnesio, nes po to į planą įsiterpė suplanuoti pusmaratoniai. Didžiausias sunkumas man buvo ir tebėra, ir žinau, kur dar dirbti ir dirbti, tai specifinės maratono treniruotės - tempo treniruotės maratono tempu. Tikriausiai niekad nepamėgsiu bėgimo, kur reikia dėti pastangas, kur širdis lipa per gerklę, ir vos atgauni kvapą, bet ir tokias treniruotes atlaikydavau. Nebenueidavau į bėgimo klubo treniruotes, nes nebesutapdavo mano tempo treniruočių grafikas su jų, o keisti vietomis kažką plane nenorėjau, nes abejojau savo žiniomis, ką su kuo keisti, kad nepakenkti sau, kad paskirstyti tolygiai treniruotes per savaitę ir panašiai.
Bėgimas buvo bėgimu, atlaksčiau ratais kvadratais visą žiemą, visą darganą, kelius iš darbo link namų žinau įvairiausius - jei iki namų tik 4km, tai aš žinau net ir tuos, kuriais bėgant namo, susukdavau ir 15km. Žiema buvo dėkinga, sulijau kokį kartą net, bet labai pamėgau bėgimą tamsoje. Dabar pratinuosi bėgiot šviesoje, nes kažkodėl labai keistas jausmas.
Bėgiojau vakarais, o 7 ryto aš trypčiodavau ant laiptelių treniruoklio sporto salėje. Kelis mėnesius sekiau Bret Contreras programą, kuri akcentuoja didelį dėmesį apatinei kūno sričiai - dubens srities raumenynas, korpusas, kojos.
Žiauriai plati tema apie kūno stiprinimo būtinumą bėgikams, ir ne tik, nelabai plėsiuos. Pati jaučiau skausmą/tempimą dešinėj klubo pusėj, tarsi būtų nubrozdintas dubens kaulas (na tas toks atsikišęs dubens kauliukas, kurį netyčia gali trinktelt tai į kokį kampą, ar aukštesnio stalo kraštą), skausmas ypač suaktyvėdavo pasėdėjus autobuse sukryžiavus kojas. Tada eiti būdavo kančia, tempdavo tą vietą, ant šono miegot nėjo, nes maudė. Dažniausiai, kai atsiranda skausmas kažkur, problemos reikia ieškoti priešingame raumenyje ar net kūno pusėje. Bandžiau gūglinti įvairius paveikslėlius ir ieškoti kame bėdos, ką reikia stiprinti ir kas tas priešingas raumuo, kuris gali būti nusilpęs ir dėl to ''įsijungia' tam nepritaikytas raumuo. Sunkiai sekėsi rasti kažką, nes paveiksliukai toje vietoje rodydavo tiesiog ..kaulą. Taigi, nutariau, kad programa man bus kaip tik, nes bėgikų apskritai silpna vieta būna dubens sritis, mažai aktyvuoti sėdmenų raumenys, sutrumpėję hip flexor, nusilpus nugara. Tokios silpnos zonos - tai laiko klausimas, kad prasidės traumos, skausmai.
Aktyviai ir dabar stiprinu šias zonas, daug dėmesio joms skiriu kaitaliodama pratimus. Šiuo metu pakeičiau treniruotes iš svorių kilnojimo į kūno svorio intensyvias treniruotes, atliekant pratimus intervalais. Ko tik neprisigalvoju!
Tai sportinau sportinau ir kovas atėjo ir mano suplanuotos mini išvykos į Kembridžą ir Londoną artėjo. Pirmasis metų pusmaratonis vyko Kembridže kovo 5 dieną. Vykau be didesnių tikslų, o tiesiog save patikrinti, kokia gi ta mano formą. Buvo žiauriai šalta (5 šilumos) ir lijo visą laiką. Pastirus ir sušalusiom kojom startavau, akis nuo lietaus saugojo kepurės snapelis, ir bėgau. Nesinešiau geliukų, nestojau prie vandens punktų, kažkaip taip tiesiog bėgau. Nepatiko siauri prabėgimai ir daug zig zag, per šalta buvo kaifuoti bėgimu ir dairytis po naujas vietas, tad tiesiog laukiau paskutinio kilometro. Pamačius laikrodį ir skaičiukus, pasileidau kiek tik kojos neša ir finišavau per 1h45min. Apsiašarojau iš laimės ir nuovargio, nes iki tol geriausias mano laikas buvo pasiektas Nidoje 1h54min. Neblogai! Motyvacija nepamušta, tad galima atsikvėpti, PB padarytas, ruošiamės toliau.
Artėjo kitas North London Vitality bėgimas, ir ten bėgau su draugyte. Oras buvo ir vėsus, ir palynojo, bet buvo čiut šilčiau nei prieš savaitę Kembridže. Nebespaudžiau, nes buvo kalniukų nemažai, kojos šiek tiek dar buvo pavargusios po Kembridžo pusmaratonio. Prasibėgau per 1h55min nesidraskydama ir nesusidraskydama. Fainas finišas Wembley stadione, labai mieli marškinėliai, dar smagiau kad ir draugytė gerai prasibėgo. Po to kava, plepesiai ir pusdienio poilsis prieš naują savaitę.
Kovo 19d vėl atsidūriau Londone Salomon Richmond pusmaratonyje. Netikėtai sutikti bičiuliai, su kuriais bėgom Alpėse, bėgom Londono parkuose ir po šiai dienai esam pakvaišę dėl bėgimo, pavertė vėjuotą vėsią diena visai smagia švente. Bėgosi sunkokai, trasa lygi, bėgta žinomais takais, ir nubėgta per 1h57min nesidraskant vėl.
Pusmaratoniai atlikti, pratermozyti ilgabėgiai pagal planą, kurių turėjo būti keli, tad netoli namų radus 20-ies mylių bėgimą, užsiregistruoju. Turi būti krūvio mažinimo laikotarpis, bet reik ilgabėgio nors tu ką. Nevisai protinga, bet Brightone aš nesiekiu pagerinti savo asmeninį PB (kuris šiuo metu yra 3h56min Vilniaus maratone). Brightono maratonas man bus ilga treniruotė prieš laukiamą gegužės startą, apie kurį papasakosiu kituose įrašuose. Intrigos gi reikia :) Planų yra, crazy tikrai, bet kodėl gi ne?
Taperio savaitė einasi lengvai, rytinis sportas, lengvi prasibėgimai (nors kaip tyčia pulsas kyla, bet spėju šiltėjantis oras prideda tviksnių), baltymai, o paskui angliavandenių protinga užkrova (grikiai, avižos, bulvės, saldžios bulvės... ir nemeluosiu, bet ir šokoladas... juk dirbu šokolado kompanijoj, aplink vien šokoladas... #runningonshocolate grotžymė puikiai tinka man :))
P.S. dalyvausiu medicininiam tyrime prieš Brightono maratoną, tad pačiai smalsu, kaip ten kas. Apie tai po Brightono maratono kitame įraše.
No comments:
Post a Comment