Visą gyvenimą valgiau pusryčius, ir jie man asocijuodavos su šiltu namie gamintu maistu. Ir ne kitaip. Tradicija yra tradicija ir ją tęsiu - pusryčiauju. Juokdavos iš manęs - tik atsikeli ir į virtuvę... Na taip.. Rytas- mano laikas, mano ramus laikas, pabuvimas su savimi... mhm ir kompu, betikrinant, ar pasaulis nesugriuvo.. Atsikėlus užkaičiu dažniausiai arbatinį, keptuvę, supjaustau beveik pusę kopūsto, jį tada troškinu ant šiek tiek kvapnaus valyto sviesto ghee, ir galiausiai įmušu kiaušinius į padarytas duobutes daržovėse... prieskoniuoju pipirais ir druska, krapukais, petruškom ... Viskas. Mano mylimiausi pusryčiai... arba dar daržovių ir kiaušinių apkepas fritara, arba vakarykštis troškinys koks nors .. o prieš kurį laiką neįsivaizduodavau ryto be varškės, pietų be varškės, vakarienės .o taip be sūrio, varškės... perdozavau.. dabar tik kartais varškė svečiuose. Greičiau ją sunaudoju lengvam varškės pyragui, kuris kartais atstoja pusryčius taip pat.
Kadangi savęs neverčiu užkandžiauti, o tam nematau nei fiziologinio, nei psichologinio, nei ekonominio tikslo, tad jei jau prispiria reikalas po ranka turiu kokį obuolį ar kitą vaisių.. ir daug daug vandens visada su manimi būna. Kitaip man labai greitai džiūsta smegenėlės. Skamba juokingai, bet dehidrataciją labai jaučiu, iš karto nemalonus jausmas galvoje..
Apie 4 val. popiet dažniausiai man kavageris- atseit nuplaukim dienos nerimą, rūpesčius ar šiaip tiesiog pakaifuokim... nugėrus pusę puodelio, suprantu, kad man visai neskanu.. tada išgeriu daug vandens ir treniruotės laikas dažniausiai būna. Nugaruoju, nustresinu, nuprakaituoju tikrai stresą mylima veikla, be kurios jau daug metų neįsivaizduoju savo gyvenimo, tai tiesiog patapę mano dienos dalimi, gyvenimo būdu, mano varomąja jėga.
Vakarienei valgome šviežią maistą - čia pasisekė netgi man, kad mėgstu greitom sumeistrauti tą šviežią maistą, o jei būčiau tinginė? Ir šlmašti tektų tą britkų pusfabrikatį apdžiūvusį kokį... Netgi pykstu, kad nelieka likučių kitai dienai dažniausiai, nes gamink ir vėl... arba pagaminus iš karto atidėt turiu, kad nebūtų suvalgyta - juk akys mato, tai į skrandį vadinas ir sugrūsi... kaukšt. Šventė namuose, kai šviežios žuvies filė turim (taigi, akcijų ir pas mus būna supermarketuose, kai Šiaurės jūroj kokia naftą papila ir biškį žuvikių pastimpa.. juokauju :)), tada skanaujam paprastai ją paruoštą- žuvies teršti krūva prieskonių negalima. Lengviausia vakarienė įvairūs troškiniai iš to, ką randi šaldytuve, t.y. kažkoks baltyminis šaltinis ir daug daug daug daržovių. Troškiniai niekada nepaveda: kario troškinukas, troškinukas su vištiena, ar žuvies koks troškinukas.
Smalsu apie desertus, tiesa? Jų mažai racione šiuo metu.. Medus per saldus, uogienės neimponuoja, o ir nėra tokio poreikio, kad mirsiu-noriu-kažko-saldaus.. man labiau būna, kad noriu kažko, kas traška.. t.y. riešutinio... retsykiais. O iš tikro jei namie yra kokoso, tada aš laiminga. Peiliu skaldau kokoso sviestą, kabinu šaukšteliu nuolaužas ir man jau žvaigždutės akyse iš laimės :) Pasigaminu kokosinį šokoladą, kurio idėją užfundijo niekšelis Voriukas ir tada iš vis aplink gali išnykti mano mylimiausias vaisius obuoliai. O tiesa, obuoliai! Būna per mėnesį sykį toks dalykas... hehe.. tas pats.. kai nori ... obuol...iųų... taigi ne vieno ne dviejų.. tada man septynių mažai būna... taip būna pasitaiko.. nes aš taip užaugau.. vakarais žiūrėdama televizorių, dubeny prisidėjus obuolių, lupdavau juos ir valgydavau..kaimiškus.. dabar parduotuvinius taip kas dieną kilogramais valgyti.. gaila.. ir saiką reikia ugdyti. Su vaisiais kažką neįprasto ir verta pasidaryti - atrandi naujus skonius bei derinius (kas sakė, kad obuoliai pamirkyti aguonose neskanu? arba persikas su brie sūriu bei baziliko lapeliu?)
Šaldyti skanėstai man ir labai patinka net vidury žiemos. Ledų nesu mėgėja didelė.. man kramtyti patinka, o ledai..na tyrelė.. Kameroje vis kažką turiu pasigaminus, ir išsitraukiu, kai gliukozės kiekis nukrenta kraujy (arba įsivaizduoju, kad nukrenta :)) Tarkim kokie nors paprastėliausi ananasiniai ledai (receptas žemiau), arba šitas morkų-meilės-skanumynas morkų tarkių tortukas (rutuliukais jį susišaldau).
Ananasinis šerbetas
Reikės beveik pilnam kibirėliui (nuo silkių :))
1 ananaso, supjaustyto kubeliais ir sušaldyto
1 a.š. medaus
3-4 v.š. kokosų kremo/kokoso sviesto/kokoso pieno
1 a.š. vanilės ekstrakto
Viską sumalam rankiniu smulkintuvu (tuo tokiu rankiniu kotu; kitokio nebeturiu... sunaudojau iki skutelių :)) Dedam į kamerą kitai dienai (nes bemalant ananasą supratome, kad tai bus emocinis valgymas) arba valgome puikiausius ledus :)
Taip paprastai su tuo maistu pas Keistai paprastą. Ir tikrai supaprastėjo (oi bet nesuprastėjo) maistas pastaruoju metu: mažai užkandžiavimų, kas reiškia mažesnės išlaidas, nes nereikia, kad būtų to to ir to bei to namie, tiesiog turi būti tik dauuug daržovių įvairiausių (beje, man privalu, kad namie būtų žalia daržovė kokia nors, kitaip neužskaitau, kad turiu daržovių) ir visokiausiomis formomis baltyminiai šaltiniai. Maistas turi būti paprastas, greitai pagaminamas ir skanus. O skanumas slypi dažniausiai paprastume.