Sunku patikėti, kad prieš porą savaičių, kai grįžau atostogom į Lietuvą, gatvėse sniege klimpo troleibusai, visi vaikščiojo apsikutoję kailiniais, ir tyliai kikenau, kad balandžio mėnesį visai nieko ausinuke dar turėti kalėdinių dainų (et, tas neprisiruošimas atnaujinti dainų sąrašą... bet greit kalėdos, kaip sakoma). Aplinkui buvo balta, pustė, dangus su žeme nusidažę vienoda spalva. Praėjo dvi savaitės, o orai radikaliai pasikeitė, įpusėjo balandis, nuotaika nušvitus ir (O kaip aš myliu saulėtas dienas! Visiškai kitaip gyvenasi tada!), ir nekantrus žalumos laukimo jausmas nori nenori atsėlina į svečius, nes galiausiai patiki, kad šiemet pavasaris vis tik bus.
Gera pabūt namie, gera pasiilgti, aplankyti, apkabinti, pabučiuoti, kalbėti ir kalbėtis, gerti kavą, kepti ir vaišinti namiškius bei svečius. O kepiau paprastų skanėstukų, vaišinau mamytės bendradarbes, kurioms buvo tie skanėstai tikras atradimas (Netgi taip galima!? Net nepagalvotum, kad čia yra...!? reik recepto!...). Receptukais pasidalinsiu, žinoma.
O ką bekalbėti, kad pažinčių ratas plečiasi net ir gyvenant Šiaurės jūros pakrantėje: susipažinau su mielais žmogučiais, su kuriais teko ilgai bendrauti virtualiai. Ot tas pasaulis- tolimas ir artimas, globaliai nuostabus!
Kelionę sumąstėm daryti ilgą, patogią, kaip manėm iš pradžių, bet paskui ji tiesiog išvargino iki negalėjimo... Smagu per pusę Europos važiuoti, matyti, kaip keičias kraštovaizdis, kur daugiau žalumos, o kur dar brendama per sniego pusnis, kur mašinos neapdulkėjusios ir atrodo tarsi iš automobilių salonų, o kur nusėtos kelio druskų... Be abejo, daug smagiau ir greičiau, kai navigacija nepaveda, kai Vokietijoj kamščių nebūna (fjuu jų nebuvo ir nereikėjo 12 val. praleisti autostradoj), bet tiek sėdėti man buvo tiesiog kančia... sąnarių ir raumenų atrofija/degeneracija...whatever... Kai viskas praeina, pasimiršta nemalonumai, tiesa? Tada tik prisimeni gražius dalykus, smagų laiką, mylimus žmones, draugus, jų nuoširdžias šypsenas, jaukų pasibuvimą kartu...
Į kelionę dėjaus šiuos kokosinukus, gimusius galvoje ekspromtu kelios valandos prieš kelionę, o ir kaip tyčia turėjau braškių, o braškės draugauja su bazilikais! (nesu ragavus, bet skanu - juk ingredientai tai skanūs; bet deja neturėjau šviežio baziliko, tad puikiai pasitarnavo tam džiovinti bazilikų lapeliai).
Greita, paprasta ir gardu ir kelionė saldesnė! (hmm kelios valandos kelionės, nes sausainiai išgaravo greitai..)
15-ai kokosinukų
2 pernokę bananai, sutrinti
1/4 - 1/2 puodelio (60-120 ml) kokoso pieno/migdolų pieno/karvės pieno
2 puodeliai (puodelis 236 ml) kokoso drožlių
1 puodelio bet kokių riešutų miltų arba padidinkite kokoso drožlių kiekį
truputis druskos
2 a.š. džiovinto baziliko
8 braškės, pasmulkintos
1-2 a.š. suskystinto medaus
Visus ingredientus, išskyrus braškes, sudėkite į dubenį ir išmaišykite.
Ant kepimo skardos ištieskite kepimo popieriaus lakštą.
Šaukšteliu kabinkite kokosų masės ir drėgnomis rankomis šiek tiek paformuokite sausainėlius, kad jie įgautų formą.
Dėkite kepti 12-15 minučių (arba, kol gražiai paruduos) į orkaitę , įkaitintą iki 170 laipsnių temperatūros. Išimkite iš orkaitės ir palikite atvėsti.
for 15 cocoroons
2 riped bananas, mashed
1/4 -1/2 cup (60-120 ml) coconut milk (or almond or regular milk)
1 cup (236 ml) desiccated coconut
a pinch of salt
2tsp. dried basil herbs
about 8 strawberries, diced
1-2 tsp. honey
Put all ingredients, except strawberries, into a bowl. Mix it.
Place a baking paper on a baking sheet.
Take a batter with a teaspoon and form a cookie with wet hands. Put a cookie on the baking sheet. Do it with all the batter.
Bake the cookies in the heated oven to 170 Celcium degrees for about 12-15 minutes or until light brown.
Remove cookies from the oven and let them cool. Enjoy!
No comments:
Post a Comment