Malaga. Gegužės 6-9. / Malaga 6-9th May

Kelionė prasidėjo vėsiai. Juk Škotija. Patikrinę BBC orus, apsirengę plonu sluoksniu rūbelių, drebėdami (tiksliau man dantis ant danties nesuėjo), išvykom oro uosto link.. True story - diena buvo tokia: 

Užtrukom, nesupratom kodėl gi. Lėktuvas iš Malagos neatskrido iki Glasgow. Dažniausiai taip nutinka, kad iš britų salų neišskrenda lėktuvai dėl stipraus lietaus, vėjo, o kad iš šiltos karštos Malagos neatskristų... Na nieko, laukėm, tikėjomės kaip nors spėt iki vidurnakčio į savo apartamentus (baudą būtų tekę mokėt, kad šeimininkus žadinam).

Jau oro uoste išėjus į lauką, norėjosi šaukt ''Sustok, akimirka, žavinga!'' Toookkks vasariškas oras, tokia gaiva, toks tikros vasaros kvapas. Vidurnaktis beveik, o taip šilta! Tokie jausmai gali užplūsti tik iš gūdžios Škotijos atvykus, kur 10 pliuso: vasarą=šilta, žiemą=šalta. Su vairuotoju Mr.P. labai draugiškai pasisveikino, išsiklausinėjo, ar mus paleis reikiamoje stotelėje ir paimdamas grąžą skėlė ''Mucho gusto!'' (vert. Malonu susipažinti) [vairuotojas tada netgi pasimetė šiek tiek ir kažką daugiau pasakė.. tikriausiai ir jam malonu buvo :))]
Kikenau pusę kelio iš tokio kalbų mokėjimo, bet smagu. Laikas spaudė susirasti viešbutuką-pensioną. Bridom apšviestom gatvėm, klaidžiojom, bet šiuolaikiniai telefonai yra gėris tokiose siaurose naktiniį gyvenimą gyvenančiose gatvėse. Ir nebaisu eiti net siauriausiomis gatvėmis, kad kas užpuls (o visada tokią baimę turiu). Galiausiai priartėjom (taip atrodė) link tikslo ir kelią pastojo vyrukas, ir paklausė ar Picasso muziejaus ieškom (na, taip 11:50 nakties mums muziejaus tik ir trūksta iki pilnos laimės), bet supratęs, kad mums reikia rasti Patio 19, greit nurodė, kurion pusėn eit... O mūsų jau laukė ant kampo kitas vyrukas (tikriausiai šeiminikų sūnus ar kažkas pan.), kuris įleido į tamsią patalpą, šiek tiek keistą, kraupoką, užvedė į antrą aukštą, parodė kamabriuką, dušą, wc (mat šiais pribumbasais dalinomės su to aukšto kambariais)... Pensiono koridoriai buvo labai ilgi, juose stovėjo šarvai! (apsaugininkų funkciją tikriausiai atliekantys) Juokas juokais, bet naktį eitį į nykštukų namelį nejuokas.. išsigąsti kiekvieną kartą eidamas pro stovinčius žmogaus didumo šarvus, kurie bijai, kad nesujudėtų :)

 Bendras aukšto kambarys...  Atrodo nekažkaip, bet vis tiek ten būnant tos detalės, ta savotiška netvarka atrodo jaukiai.. taip autentiškai, tarsi pas ispanų šeimą namuose (tiesa, šeima ir gyvena pirmame pensiono aukšte)

Durys į miegamąjį..

Mano išeiginės suknelės arba mūsų kambario balkonas .. Pradėjau kikenti ir ilgą laiką negalėjau sustoti - jaučiaus kaip meksikiečių serialuose vaizduotuose pensionuose (kur marisolės ir izabelės visokios gyvendavo, kol jų neįsimylėdavo turtingi chose andresai). 

La Alcazaba ir Gibralfaro pilys - dvi pilys ant vienos kalvos.

Medžiai žydi mėlynai

Restauruojamas romėnų teatras - seniausias statinys Malagos mieste, kuris statytas romėnų užkariavimo laikais. Vėliau buvo paliktas virsti griuvėsiais. Tada perimtas maurų, o po jų liko nenaudojamas penkis šimtmečius. Naujai atrastas tik 1951 metais, duris atvėręs publikai tik 2011 metais.

Malagos katedra - įspūdingo didumo, grakščios architektūros statinys, malagiečių vadinama La Manquita - Vienarankė moteris, o statyta nuo 1528 iki 1782 metų. Vienarankės moters pavadinimas kilęs dėl istorinių veiksnių, užkariavimų, trukdžiusių statyti, laikytis numatytų planų ir baigti ją laiku - tad katedra iki šiol teturi vieną bokštą, bet milžiniškas statinys apima kelis architektūrinius stilius: renesansą, baroką, gotiką - verta pabūti šalia, nuostabu pasijusti vabalėliu ir mėginti suvokti, kokia technika buvo statomi tokio masyvumo ir gražumo pastatai prieš šimtus metų.

Malaga garsėja dviem žmonėmis - moterų numylėtiniu Antonio Banderasu ir dailininku Picasso. Sako, Banderasas, kai svečiuojas namie, vaikšto užsislaptinęs, su kapišonais, itin paprastai apsirengęs.. gal ir prasilenkėm kurioj nors gatvėj... et..

Užsidėjau pliusiuką - buvau Picasso muziejuj, mačiau dalį jo darbų. Tik tiek. Plačiau nemoku, nenusimanau, nekomentuosiu. Nėra, ką ir komentuoti. Nepatiko. Nei gražu, nei įspūdinga, gal truputį beprotiška ir iškrypėliška. Neišmanančiai skamba, bet...

Magija tvyro ore...

Pereiti gatvę turi nustatytą laiką, kurio užtenka laaabai lėtam ėjimui... mañana...

Dangus labai aukštai atrodo, jokio sunkumo debesyse (ne taip kaip Škotijoj.. debesys kartais tiesiog atrodo gulas ant pečių)..

Malagos uostas ir pakrantės

Toks tas jau Malagos pajūrys - juodas smėlis, kuris labai labai įkaista..

Kaip gi po dienos vaikštynių neparagausi kavos.. Pripratus prie normalių puodelių ir netaisyklingai gaminamos kavos namie, gauni tikrą espresso... Per stipru ir per mažai :)

Bulvytės neįsipaišo į vietinių delikatesų kontekstą, bet ..tarkim jos ispaniškos. O vietiniai kumpiai, ančiuviai (nebuvau ančiuvių ragavus)... atsivalgiau per du vakarus. Pasakiškas skonis.

Anksti ryte gatvės kvepia šampūnu, o dieną blizgėte blizga, slidu ir švaru

Širdis stoja tokioj gausybėj vaisių...

...ir daržovių..

Tokiose vietose liūdniausia, kad negali prisipirkti ir parsivežti namo (o toks noras kyla, kai nėra vietinių tugelių kaime, kur gyvenam :))

Vietinės alyvuogės, tokio skanumo, tokio minkštumo ir šviežumo. Iš naujo pamėgau žalias alyvuoges... nepalyginsi iš stiklainiukų pirktines ir šviežiai marinuotas: su pomidoriukais, česnakiukais, ančiuviais, morkytėm, agurkėliais..

Malaga - jūros gėrybių kraštas, tad turguje ko tik nepamatysi - didesnių už tave žuvų pjausnių, mažulyčių žuvelių... ir viskas šviežia- nėra to keisto kvapo... Žuvies skyrius beveik braškėm kvepia.

Arena (La Malagueta), kurioje vyksta bulių kautynės ir kuri priklauso privačiam asmeniui - Malagos futbolo klubo buvusiam savininkui.

Katedros bokštas naktį...

Ispaniškos gėrybės: vietinės daržovės, Sangria, Malagos alyvuogės ir braškės...

Geros tos ''weekend-break'' tipo atostostogos - nei pavargsti, nei atsibosta, daug pamatai, ir daug laiko nesugaišti. Svarbu gera medžioklė internete: pagauti viešbutį (arba pensioną... :)) ir spėt užšokt ant lėktuvo sparnų.