2011-12-12

Karotino sausainukai

Atrodo tuos pačius produktus naudoju savo sausainukams, keksiukams, rutuliukams, o skonis visada skirtingas gaunas. Na formą skirtingą sąmoningai darau. Šiandien susiruošiau išsikepti keksiukų su aguonom, bet sumąsčiau, kad morkų į vidų įdėjus bus saldžiau, ir daugiau sausainukų turėsiu. Kiekybė! Kokybė nuo to tikrai nenukenčia. Įvairiau geriau, nes rytais su pusryčiais sugraužti turiu kažkokį sveiką skanėstą, tai nori nenori (noriu visada) išsikepti iš vakaro reikia, nes pastovėję drėgnesni sausainiai ar keksiukai tampa skanesni, skoniai susipina, išsiryškina.


Sausainukams reikės:
1 puodelis (240 ml) virtų ir sutrintų morkų (blenderiu, bulvių grūstuve, šakute, etc.)
1 puodelio maltų avižų (t.y. avižų miltų)
60 ml kokoso miltų (tradiciškai... kur aš jų tik nededu:))
1 v.š. sezamo sėklų
1 a.š. kepimo miltelių
40 ml. aguonų (nuplikytų ir pamirkytų; galiausiai nusunktų)
prieskonių - naudojau meduolinius
vanilės esencijos keli lašiukai
1 prinokęs bananas
cukraus pagal skonį (jei bananas labai prinokęs, cukraus reiks mažiau) (dėjau 1 v.š. tirpios saldžios kakavos)




Bananą sutriname šakute. Sudedame likusius produktus ir viską sumaišę, paliekam pabrinkti. Po 15 min. ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos šaukštelio ir delno pagalba dedame mažučius kauburėlius (delne uždėjus šaukšteliu parutuliodavau  ir taip padailindavau būsimą sausainuką, nes tešla nėra kieta ar lengvai delnuose formuojama; jei per šlapia, galima įberti daugiau miltų). Man gavosi apie 30 vieno kąsnio sausainukų. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10-15 minučių, stebint, kad nesudegtų. Skanauti atvėsusius.


Pastebėjimai:
 - bananas ir morkos suteikia drėgmę, jų nesijaučia
 - labiausiai jaučiasi traškios aguonos ir sezamas bei avižos
 - į tokius avižinukus galima dėti kaip tik fantazija sufleruoja: džiovinti vaisiai, riešutai, uogos
 - morkas galima keisti moliūgu, tik gerai nusunkti sumalus.

Briuselio kopūstai - so simple

Pūpsojo maišiokas briuselio kopūstų ir prašėsi būti suvalgomi. Dažniausiai aš juos valgau truputį apvirusi, ir paskui paskrrrrudinusi gerai. Labai skanu kartu pasiimti skrudintos duonos, užteptos varškės sūreliu.


Šį kartą naudojau
apie 300 gr. briuselio kopūstų
žiupsnelis druskos, juodųjų pipirų
česnako miltelių (žinoma, šviežias nesugadins skonio)
1 v.š. sezamų sėklų
1 v.š. sojos padažo
1 v.š. citrinų sulčių
1 v.š. aliejaus (naudojau kokoso)


Nuskabiau viršutinius kopūstukų lapelius, perpjoviau kopūstus per pusę, apviriau pasūdytame vandeny apie 5 minutes. Keptuvėje įkaitinau aliejų, subėriau nusunktus kopūstus, apvarčiau nuojauta dalimi į apačią. Apibarsčiau česnako milteliais, juodaisiais pipirais, ir skrudinau ant kaitrios ugnies iki kol man jau tiko apskrudimo laipsnis. Tada apšlaksčiau soja ir citrinos sultimis ir perbėriau žalėsius į lėkštę.
Toje pačioje keptuvėje paskrudiname sezamo sėklas - skaičiuoti iki 30. Ha, man nesuskaičiavus iki 10, sėklikės jau pablūdo ir pradėjo šokinėt. Sezamas turi truputį apskrusti, neperdegti. Apskrudusias sėklas subėriau ant kopūstų ir vakarieniavau. Tiesiog paprasčiau ir skaniau būti negali :) Skanaus ir ačiū Žiupsneliui už priminimą, kad norėjau šiandien kažko žalio ;)

  

Beje, briuselio kopūstai kaip ir dauguma daržovių yra mažo kaloringumo maistas. Lyginant su kitomis daržovėmis, šių kopūstų savybė ta, kad jie turi daug baltymų, sudarančių netgi ketvirtadalį jųjų maistingumo vertės. Baltymas, esantis šiuose kopūstuose, nėra visavertis, todėl kartu reiktų valgyti, pvz. grūdinius produktus. Taip briuselio kopūstai gali pakeisti mėsą.
Šie kopūstukai priklauso kopūstainių šeimai, kuri priskiriama prie 'kovojančių su ligomis' daržovių. Kaip ir dauguma kopūstų, briuselio kopūstuose apstu ląstelienos, kuri svarbi virškinamajam traktui, jų suvalgęs greit pasijauti sotus ir sotumas išlieka ilgesnį laiką. Verta paminėti ir vitaminus A, C, mineralus kalcį, kalį, folio rūgštis, kurie tūno šiuose žalėsiuose. 

Tad valgykim į sveikatą sezonines daržoves!

2011-12-10

Kokoso miltai

Ačiū mano dūšelei R., kad davė pastebėjimą, jog reiktų plačiau užsiminti man apie kokoso miltus. Aš čia juos naudoju visom kryptimis, ir man jau tapo 'savaime suprantamas' daiktas, kas tie kokosmilčiai. Bet plačiau visai neprošal paminėt tam tikrus dalykus.

Kokoso miltai nėra panašūs į įprastus miltus, kadangi miltus sudaro kokosų aliejus (14 proc.) ir maistingosios skaidulos (ląsteliena) (58 proc.). Likusius 28 proc. sudaro vanduo, baltymai ir angliavandeniai.
Kokosų miltai - tai tiesiog smulkiai sumaltas kokosas, miltinio pavidalo (tas pavidalas nėra visiskškai toks kaip kad cukraus pudra, kurioje net nejauti jokių kristaliukų; kokosų miltai yra purūs, bet ragaudamas jauti dalelytes, nes visiškai nesusimala), likęs nuo kokosų pieno gamybos.

Pliusai:
Kokosų miltai, kaip ir kiti kokoso produktai pasižymi šiomis savybėmis, kurios tikrai vertos dėmesio įtraukti į savo racioną šį produktą:
  - tinkami kepiniams, kuriuose norima išvengti miltuose esančių angliavandenių (ypač cukraus produktų).
  - sudėtyje neturi baltymo gluteino (kaip kviečių miltai). Tokie miltai palengvina gyvenimą didėjančiam skaičiui kviečiams ir gluteinui alergiškų žmonių. Be to, patys miltai turi saldumą, todėl kepiniams mažiau norėsis naudoti saldiklių (cukraus, medaus, sirupų...)
  - kokosas pasižymi didžiausiu maistinių skaidulų procentiškumu lyginant su kitais miltais (58 proc.). Sakoma, net pralenkia linų sėmenis pagal šį rodiklį. Pavyzdžiui, kviečių sėlenose skaidulų yra tik 28 procentai.
  - kokoso produktai, nors ir sudėtyje turintys 'blogaisiais-sočiaisiais' vadinamų riebalų rūgščių, padeda kovoti su svorio pokyčiais: didelis skaidulų kiekis maisto produktuose mums padeda jautis sotiems ilgą laiką (tarsi apgauna skrandį, be to ląsteliena ypač reikalinga normaliai žarnyno peristaltikai ir mikroflorai), be to, kokose esantys riebalai naudojami energijai paversti, o ne kauptis organizme riebalinio sluoksnio pavidalu.
 
Minusai:
- kokoso miltai nėra pigūs, bet pigesni nei migdolų miltai. Galima maltis patiems su kavamale, nusipirkus kokosų drožlių didesniais kiekiais.
- kadangi miltai pasižymi skaidulinių medžiagų gausa, reikia juos vartoti atsakingai. Per didelis kiekis ląstelienos maiste taip pat nėra gerai, kaip kad ir ląstelienos nevartojimas. Be to, įtraukti skaidulingą maistą į racioną, reikia pamažu, kitaip gali tekti jausti nemalonius pojūčius pilvo srityje - tarsi slinktų akmenys per žarnyną. Everything in moderation taip sakant!
- norint 'suklijuoti' miltus kepiniuose, reikia naudoti daugiau kiaušinių, nei naudojant įprastus miltus.

2011-12-08

Aguoniniai keksiukai - užkandis po treniruotės

Kai pasportuoju, noriu kažko baltyminio ir skanaus. Prisižiūrėjus įvairių aguonų receptų šiandien, greit sumeistravau tešlą ir reikėjo gi pagaliau išmėginti naująją silikoninę keksiukų formą. Keksiukai labai labai aguoniniai, nes jų negailėjau ir man tiesiog patinka grūdelių traškėjimas tarp dantų.

Sunaudojau 6 keksiukams ir 5 sausainukams:
2/3 puodelio (150 ml) kokosų miltų
1/4 puodelio (80 ml) aguonų
1/2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. ksantano gumos*
1 bananas
3 v.š. cukraus (pagal saldumo pomėgius berti)
1 kiaušinis
žiupsnis kokoso drožlių
sportuojantiems: 3 kaušeliai baltymų miltelių (nenaudojant baltymų miltelių, berkite daugiau kokoso miltų, arba netgi šaukštą paprastų miltų)
4 v.š. natūralaus jogurto


Eiga paprastutė.
1. Užplikiau aguonas vandeniu, kad pabrinktų, ir brudukai nusiplautų.
2. bananą sutryniau kartu su kiaušiniu (galima 'sublenderiuoti')
3. į banano-kiaušinio masę subėriau sausus produktus: kokoso miltus, baltymų miltelius, kepimo miltelius, ksantano gumą
4. įmaišiau jogurtą ir aguonas (nupylus vandens likutį). Masę išmaišiau, ji gaunasi tiršta. Jei per tiršta, galima skiesti jogurtu (didinant jogurto kiekį, didinti cukraus kiekį)
5. orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių, keksiukus sukrečiam i keksiukų formeles ir pašaunam kepti 20-iai minučių.
6. šilti keksiukai yra minkšti, atvėsę sustiprėja Išorėje parudę, viduje baltučiai, lengvučiai ir aguoniniai.

Lengvučiai, purūs, dėl aguonų traškūs, banano poskonio. Tiesiog paprastutis skanėstas, kurį galima paruošti labai greitai po treniruotės, ir kol vyksta maudynės duše, skanėstas iškepa. O tada jau eilė maitinti raumenis :)

*tai augalinės kilmės produktas, todėl nereikia bijoti. Jokio kvapo ir papildomo skonio. Ksantano guma naudojama, norint padaryti skystį lipnesnį, tampresnį, suriša net mažiausias dalelytes drauge. Todėl įvairių gelių ir tirštų skysčių etiketėse galima jos rasti: salotų padažuose ir padažuose, dantų pastose, leduose. K.guma dažnai naudojama be gluteininiuose kepiniuose, norint išlaikyti kepinių standumą, plutelių traškumą ir įtrūkimus, kurie būtų naudojant įprastus miltus su gluteinu.
Enjoy!

2011-12-05

Špinatais ir grybais įdarytas kiaulienos suktinis - beveik Kalėdos

Sniego nėra, bet ir nesinori to šlapio tako į darbą, to šalčio už lango. Bet noris tų gražių ledo gėlių ant langų, noris to jausmo, kad ateina stebuklingas švenčių metas.. be sniego, deja, švenčių laukimas ne toks.
Vakaras spingsint žvakei, kakavos puodeliui garuojant šalimais, ir ranka užrašinėjant kalėdinius sveikinimus vis tik atnešė tą artėjančių švenčių pojūtį. Daugybė atviručių iš tiesų truputį ir nuliūdino - tiek žmonių neaplankysiu, neapkabinsiu, o iš tolių tolimiausių siųsiu jiems atvirutes su asmeniniais palinkėjimais ir sveikinimais. Dar labiau švenčių pojūtį sustiprino mūsų neįprasta vakarienė. Iš tiesų viskas įprasta, mėsa, daržovės... Bet pateikimas ir paruošimas man buvo šventiškas...
Į rankas pakliuvo geros mėsytės 'luitas' - kiaulienos nugarinė. Tai kokybiška liesa mėsa, be to ir brangi. Dėl šios priežasties ir nesinorėjo gaminti tep lep. Internete receptų apstu, net sunku išsirinkti, dėl kartais visokių reikiamų 'pribumbasų'. Vadinamasis suktinis (angl. roulade) pasirodė viliojanti idėja, be to ir ant nugarinės pakuotės buvo nurodyta, kad labai super duper tinka kepimui orkaitėje (neveltui prieš Kalėdas ir prasideda didelių mėsos 'luitų' pardavinėjimas prekybcentriuose, mat Kalėdom įprasta kepti didelius kumpius, vištas, ir visokius kitokius gigantus).
 
Roulade naudojau:
adaptuota pagal Gastronomer's Guide

~1 kg kiaulienos nugarinės
kiaulienos prieskonių išprieskoniuot mėsą
2 v.š. kokosų aliejaus
1 didelis svogūnas, susmulkintas
~200 gr grybų, smulkiai supjaustyti
~200 gr špinatų
saujelė šviečios kalendros lapelių, smulkintų
druska, juodieji pipirai
4 česnako skiltelės, susmulkintos/sutraiškytos

Nugarinę pjaudami išilgai raumens paverčiam išklotine, kurią pabarstom prieskoniais, trupučiu česnako ir uždengę maistine plėvele, mėsiniu plaktuku padaužome storesnes išklotinės vietas.
Įdarui: smulkintą svogūną ir likusį česnaką beriame į įkaitintą keptuvę su kokosų aliejumi. Ant silpnos ugnies kepiname, kol svogūnas tampa beveik permatomas. Suberiame grybus ir troškiname, kol nebeliks nuo grybų atsiradusio skysčio. Tuiomet eilė špinatams ir kalendros lapeliams- suberiame. Netruks jie tarsi ir ištirpsta. Dar truputį pakaitiname masę, papipiriname, padruskiname pagal skonio receptorius. Nukeliame nuo ugnies. Atvėsiname.
Mėsos išklotinę padengiame grybų-špinatų mase ir susukame mėsą į vyniotinį tvirtai laikydami, bet ne per stipriai, kad neištryktų įdaras. Susuktą mėsą, tvirtai surišame kulinarine virvele ar apvelkame specialiu tinkleliu. Aš viską susukau į foliją, ir įdėjau kepti į įkaitintą iki 200 laipsnių orkaitę. Kepiau apie 1,5 valandos. Prieš pabaigiant kepti, nuėmiau foliją ir mėsos pavirčių aptepiau medumi bei pajungiau grilio funkciją 5 minutėms, kad paskrustų viršus (medus greit dega).

Garnyras
Prie mėsos ruošiau daržoves labai paprastai. Kiekių konkrečiai nenurodysiu, nes tai vėlgi pagal kiekvieno pomėgius - man daržovių turi būti Daug :)
Geriausiai tokiems kepsniams į draugiją tinka sezoninės šakninės daržovės bei kopūstai. Smulkintas juostelėm morkas, bulves bei įpjautus kryžmai briuselio kopūstukus apviriau sūriame vandeny. Nusunkus vandenį, subėriau į kepimo formą, apšlakščiqau spalvotąjį daržovių asorti alyvuogių aliejumi, paprieskoniavau traiškytu česnaku bei pipirais, uždėjau citrinos skiltelių ir pora nuvalytų grybų, ir pašoviau į svečius pas mėsikę į orkaitę. Iš karto pakvimpa skrundantis česnakas. Siūlau vis tikrinti daržovių būklę, kad jos nesudegtų. Man truko daržoves paskrudinti apie 15-20 minučių.


Padažas: jokio padažo negaminau, nes mėsytė gavosi sultinga, daržovės taip pat nesausos. Bet gavau vieną pasiūlymą ruošti tokį padažą kitą sykį: sutraiškytą česnaką pakaitinti su medumi neužverdant, ir tokį skystymuką tiekti su mėsyte. Neabejoju, kad labai skanu (maksimalių išbandymų mėgėjams nepamaišys ir čili milteliai ė padažiuką). Be to, obuolių ar spanguolių padažas susižaistų su kepsniu taip pat kuo puikiausiai. Be to, kaip sakoma, jei kažko trūksta, kečupas situaciją visada gelbsti :) Tad skanių atradimų!









Skanaus!

2011-12-04

Riestainiai

Nagus niežti kasdieną vis kažką iškepti, bet tiesiog tiek pajėgų suvalgyti nebūtų kam. Bet kai rankos tiesias tenkinti ''sweet tooth'' pirktiniu saldėsiu, tai geriau marš į virtuvę ir kepk mylimukams gardžių, vaikystę primenančių riestainiukų.
Receptą radau mylimam ''Duonos ir žaidimų'' blog'e, nieko nekeičiau, tad nekopijuosiu recepto.



Skanaus!

2011-11-30

Brownie. Kitoks.

Nei viename lietuviškame maisto blog'e nesu užtikusi pyragų, sausainių ir kitokių saldžių kepinių iš ... pupų, pupelių, avinžirnių. Užsienio blog'uose šie produktai plačiai ir aktyviai naudojami kepant saldumynus, kurie stebina šeimynas, bendradarbius, draugus, o yra net tokių, kurie nekenčia ankštinių, o pyragus lapnoja ausis lankstydami (dauguma, jų neįtaria ką valgo :) Va ką reiškia moteriškos gudrybės, subtilybės ir sugebėjimai bei eksperimentai!).



Saldžius apkepus, sausainius, pyragėlius kepu dažnai iš avinžirnių, nes juos labai mėgstu. O kas sakė, kad jie turi būti tik pikantiško skonio, o saldūs tai jau ni ni ni? Juodųjų pupelių nevisur yra pirkti, bet užtikusi jųjų susigundžiau galiausiai iškepti pyragą nieko nekeičiant.







''Kitoks Brownie''
1 skardinės juodųjų pupelių (black beans)
2 kiaušiniai
3/4 puodelio cukraus
1/4 puodelio kakavos miltelių (geriausiai tamsi kaštoninės spalvos)
žiupsnelis druskos
1 bananas (kuo labiau prinokęs, tuo geriau)
1 a.š. vanilės esencijos
1 a.š. tirpios kavos (galima nedėti)
riešutų, kokoso drožlių pabarstymui
sportuojantys gali berti baltymų miltelių neutralaus skonio (nebent šokoladinių/vanilinių), jie nepakenks tekstūrai ir skoniui




Pupeles perplauname vandeniu - būtinai. Visus produktus sudedame į indą, kuriame viską blenderiuojam (ah, kaip reiktų lietuviškiau šį procesą pavadinti?) iki kol neliks nė pėdsako jokių pupelių. Masė gaunas tarsi išlydyto šokolado ar grietinės tirštumo. Pilame tešlą į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, apibarstome riešutais, kokosu, ir pašauname į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepimas vyksta apie 30 minučių - paviršius gražiai pakils, įtrūks, o medinį pagaliuką dar įsmeigiame į pyrago vidų patikrinti ar vidus iškepęs. Atvėsiname, supjaustome ir skanaujame.



Tai sveikas kepinys, praturtintas ląsteliena, augaliniais baltymais ir puikiai tinkantis valgyti vakare, apsiklojus pūkuotais apklotais su puodeliu kakavos rankose :)

Padažas pyragui

Prie pyrago taip pat gaminau padažą, kurį gamino ir originalaus recepto autorė.
1 skardinė konservuotų avinžirnių
žiupsnelis sodos, druskos
2 v.š. tahini pastos
3-4 v.š. cukraus
2 a.š. vanilės esencijos
2-4 v.š. minkšto tofu sūrio (originaliame recepte siūlomas nepieniškas pienas :)) (naudojant karvės pieną, padažą reikia greičiau suvartoti, nes kitaip jis sugiš)
šokolado gabliukų (pasirinktinai)

Vėlgi viskas sublenderiuojama, kol nelieka masėje avinžirnių pėdsakų. Padažas uždaroje taroje gali būti šaldytuve iki savaitės (ir tiek neišbus, nes bus suvalgytas :))

Drįskit, išmėginkit, pamėgsit! :)

Papildyta: mano žmogus- išrankus/jautrus skoniams ir netradiciniams jų deriniams, suskanavo pyragą ir nė trupinėlio neliko. Laimė, jog spėjau kelis gabaliukus nugriebti. 1:0 ;)